Skip to content
Viso rezultatų:
Rodyti visus rezultatus
Lt En
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
lt
En

2021 metai

Informacija atnaujinta 2024-11-18 14:44:06

Dėl 2010 m. rugsėjo 16 d. Europos Centrinio Banko sprendimo dėl eurų banknotų autentiškumo ir tinkamumo apyvartai tikrinimo bei pakartotinio išleidimo į apyvartą (ECB/2010/14) (2010/597/ES), iš dalies pakeisto 2012 m. rugsėjo 7 d. Europos Centrinio Banko sprendimu (ECB/2012/19) (2012/507/ES) 6 straipsnio 2 dalies aiškinimo

LVAT 2021 m. gruodžio 8 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-466-822/2021 nutarė kreiptis į Teisingumo Teismą su prašymu priimti prejudicinį sprendimą šiais klausimais:

1) Ar Sprendimo ECB/2010/14 6 straipsnio 2 dalis turėtų būti aiškinama taip, jog šioje teisės normoje minimų minimalių standartų privalo laikytis grynųjų pinigų tvarkytojas, kuris automatizuotai tikrina eurų banknotų tinkamumą apyvartai?

2) Jei pagal Sprendimo ECB/2010/14 6 straipsnio 2 dalį joje minimi minimalūs standartai yra taikomi tik banknotų tvarkymo aparatų gamintojams (tačiau ne grynųjų pinigų tvarkytojams), ar Sprendimo ECB/2010/14 6 straipsnio 2 dalis, skaitant ją kartu su Sprendimo ECB/2010/14 3 straipsnio 5 dalimi, turėtų būti aiškinama taip, kad pagal ją yra draudžiama nacionalinės teisės nuostata, pagal kurią pareiga laikytis šių minimalių standartų yra taikoma grynųjų pinigų tvarkytojui?

3) Ar Eurų banknotų tinkamumo apyvartai automatizuoto tikrinimo banknotų tvarkymo aparatais minimalūs standartai, atsižvelgiant į tai, kad jie yra paskelbti Europos Centrinio Banko svetainėje, neprieštarauja teisinio saugumo principui, SESV 297 straipsnio 2 daliai ir yra privalomi bei jais gali būti remiamasi grynųjų pinigų tvarkytojų atžvilgiu?

4) Ar Sprendimo ECB/2010/14 6 straipsnio 2 dalis tiek, kiek joje yra nurodyta, kad automatizuoto eurų banknotų tinkamumo apyvartai tikrinimo minimalūs standartai yra skelbiami Europos Centrinio Banko svetainėje ir kartkartėmis iš dalies pakeičiami, prieštarauja teisinio saugumo principui, SESV 297 straipsnio 2 daliai, ir todėl negalioja?

(Visą nutarties tekstą galite rasti paspaudę šią nuorodą)

ESTT 2023 m. balandžio 20 d. sprendimou byloje UAB "Brink's Lithuania" prieš Lietuvos banką, Nr. 772/21, nusprendė:

1.      2010 m. rugsėjo 16 d. Europos Centrinio Banko sprendimo ECB/2010/14 dėl eurų banknotų autentiškumo ir tinkamumo apyvartai tikrinimo bei pakartotinio išleidimo į apyvartą, iš dalies pakeisto 2012 m. rugsėjo 7 d. Europos Centrinio Banko sprendimu ECB/2012/19, 6 straipsnio 2 dalis turi būti aiškinama taip:

šioje nuostatoje nurodyti minimalūs standartai netaikomi grynųjų pinigų tvarkytojams, kai jie atlieka automatizuotą eurų banknotų tinkamumo apyvartai tikrinimą.

Tačiau iš dalies pakeisto Sprendimo ECB/2010/14 3 straipsnio 1 dalis ir 10 straipsnio 1 dalis, siejamos su 2001 m. birželio 28 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1338/2001, nustatančio priemones, būtinas euro apsaugai nuo padirbinėjimo, iš dalies pakeisto 2008 m. gruodžio 18 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 44/2009, 6 straipsnio 1 dalimi, turi būti aiškinamos taip:

minėti grynųjų pinigų tvarkytojai turi imtis būtinų priemonių, kad ištaisytų padėtį, kai per valstybės narės, kurios valiuta yra euras, nacionalinio centrinio banko atliktą patikrinimą nustatoma, kad jų banknotų tvarkymo aparatai negali, neviršydami 5 % tolerancijos lygio, aptikti netinkamos būklės pakartotinai į apyvartą išleistinų eurų banknotų.

2.      Sprendimo ECB/2010/14, iš dalies pakeisto Sprendimu ECB/2012/19, 6 straipsnio 2 dalis, siejama su šio iš dalies pakeisto Sprendimo ECB/2010/14 3 straipsnio 5 dalimi, turi būti aiškinama taip:

pagal ją valstybei narei draudžiama įpareigoti grynųjų pinigų tvarkytojus, kai jie atlieka automatizuotą eurų banknotų tinkamumo apyvartai tikrinimą, laikytis šio 6 straipsnio 2 dalyje nurodytų Europos Centrinio Banko minimalių standartų.

(Visą sprendimo tekstą galite rasti paspaudę šią nuorodą).

LVAT galutinai ginčą išnagrinėjo 2023 m. lapkričio 16 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. A-1204-822/2023.

(Visą sprendimo tekstą galite peržiūrėti paspaudę šią nuorodą).

Dėl 2012 m. lapkričio 21 d. Europos parlamento ir Tarybos direktyvos 2012/34/ES, kuria sukuriama bendra Europos geležinkelių erdvė, išaiškinimo

LVAT 2021 m. lapkričio 5 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-2230-968/02021 nutarė kreiptis į Teisingumo Teismą su prašymu priimti prejudicinį sprendimą šiais klausimais:

Ar Direktyvos 2012/34/ES 47 straipsnio 4 dalies pirmą ir antrą sakinius reikia vertinti, kaip vienareikšmiai draudžiančius nustatyti nacionalinį teisinį reglamentavimą, pagal kurį perpildytos infrastruktūros atveju pajėgumų paskirstymo metu galima atsižvelgti į geležinkelių infrastruktūros panaudojimo intensyvumą? Ar šiam vertinimui reikšmės turi tai, ar geležinkelių infrastruktūros panaudojimo rodiklis yra susietas su faktiniu šios infrastruktūros panaudojimu praeityje, ar planuojamu panaudojimu atitinkamo tvarkaraščio galiojimo laikotarpiu? Ar šiam vertinimui turi reikšmės Direktyvos 2012/34/ES 45 ir 46 straipsnių nuostatos, suteikiančios plačią diskreciją viešosios infrastruktūros valdytojui ar sprendimus dėl pajėgumų priimančiam subjektui derinti prašomus pajėgumus ir šių nuostatų įgyvendinimas nacionalinėje teisėje? Ar šiam vertinimui turi reikšmės aplinkybė, kad konkrečiu atveju infrastruktūros perpildymas konstatuojamas dėl pajėgumų, kurių prašo dvi ar daugiau geležinkelio įmonių dėl tų pačių krovinių vežimo?

Ar Direktyvos 2012/34/ES 45 straipsnio 2 dalies nuostata, kad „[s]udarant ir derinant traukinių tvarkaraštį infrastruktūros valdytojas konkrečioms paslaugoms gali suteikti pirmumo teisę, tačiau tik atsižvelgdamas į 47 ir 49 straipsnių nuostatas“ reiškia, kad infrastruktūros valdytojas gali taikyti nacionalinę prioriteto taisyklę ir tais atvejais, kai nėra konstatuojamas infrastruktūros perpildymas? Kokia apimtimi (remiantis kokiais kriterijais) infrastruktūros valdytojas, prieš konstatuodamas infrastruktūros perpildymą, turi suderinti prašymus skirti traukinio linijas ir pasikonsultuoti su pareiškėjais Direktyvos 2012/34/ES 47 straipsnio 1 sakinio pagrindu? Ar minėta konsultacija su pareiškėjais turi apimti įvertinimą, kad du ar daugiau pareiškėjų pateikė konkuruojančius prašymus dėl tų pačių krovinių (prekių) vežimo?

(Visą nutarties tekstą galite rasti paspaudę šią nuorodą)

ESTT 2023 m. rugsėjo 28 d. sprendimu byloje UAB „Gargždų geležinkelis“, Nr. C-671/21, nusprendė:

1.      2012 m. lapkričio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2012/34/ES, kuria sukuriama bendra Europos geležinkelių erdvė, 45 ir 46 straipsniai turi būti aiškinami taip:

sudarydamas traukinių tvarkaraštį ir per derinimo procedūrą, kaip numatyta tuose straipsniuose, infrastruktūros valdytojas

–        neprivalo tikrinti, ar keli pareiškėjai pateikė konkuruojančias paraiškas skirti pajėgumų tiems patiems kroviniams vežti,

–        gali taikyti tam tikrus kriterijus, įskaitant turinčius pirmumo aspektą, jeigu juos taikant tos infrastruktūros pajėgumus galima paskirstyti tinkamai, nediskriminuojant ir laikantis Sąjungos teisės,

–        konfliktų atvejais privalo stengtis kartu su pareiškėjais aktyviai siekti tenkinančio sprendimo.

2.      Direktyvos 2012/34 47 straipsnio 3 ir 4 dalys turi būti aiškinamos taip:

jomis draudžiama priimti nacionalinės teisės nuostatas, kuriose numatyta skirstant infrastruktūros pajėgumus, kai ši yra perpildyta, taikyti planuojamu tų pajėgumų naudojimu grindžiamą pirmumo kriterijų, nebent nustatomos garantijos, užtikrinančios, kad jis nebus taikomas naujų dalyvių nenaudai.

(Visą sprendimo tekstą galite rasti paspaudę šią nuorodą).

LVAT galutinai ginčą išnagrinėjo 2024 m. kovo 20 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eA-209-968/2024.

(Visą sprendimo tekstą galite peržiūrėti paspaudę šią nuorodą).

Dėl 2012 m. liepos 4 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 650/2012 dėl jurisdikcijos, taikytinos teisės, teismo sprendimų paveldėjimo klausimais pripažinimo ir vykdymo bei autentiškų dokumentų paveldėjimo klausimais priėmimo ir vykdymo bei dėl Europos paveldėjimo pažymėjimo sukūrimo 1 straipsnio 2 dalies l punkto ir 69 straipsnio 5 dalies aiškinimo

LVAT 2021 m. birželio 2 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-2540-662/02021 nutarė kreiptis į Teisingumo Teismą su prašymu priimti prejudicinį sprendimą šiuo klausimu:

Ar 2012 m. liepos 4 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 650/2012 dėl jurisdikcijos, taikytinos teisės, teismo sprendimų paveldėjimo klausimais pripažinimo ir vykdymo bei autentiškų dokumentų paveldėjimo klausimais priėmimo ir vykdymo bei dėl Europos paveldėjimo pažymėjimo sukūrimo 1 straipsnio 2 dalies l punktas ir 69 straipsnio 5 dalis turi būti aiškinamos taip, kad pagal jas nėra draudžiamos nekilnojamojo turto buvimo vietos valstybės narės teisės normos, pagal kurias Europos paveldėjimo pažymėjimo pagrindu įregistruoti nuosavybės teises Nekilnojamojo turto registre galima tik tuo atveju, jei Europos paveldėjimo pažymėjime nurodyti visi įregistravimui būtini duomenys.

(Visą nutarties tekstą galite rasti paspaudę šią nuorodą)

ESTT 2023 m. kovo 9 d. sprendimu byloje R. J. R. prieš VĮ Registrų centrą, Nr. C-354/21, nusprendė: 

2012 m. liepos 4 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 650/2012 dėl jurisdikcijos, taikytinos teisės, teismo sprendimų paveldėjimo klausimais pripažinimo ir vykdymo bei autentiškų dokumentų paveldėjimo klausimais priėmimo ir vykdymo bei dėl Europos paveldėjimo pažymėjimo sukūrimo 1 straipsnio 2 dalies l punktą, 68 straipsnio l punktą ir 69 straipsnio 5 dalį reikia aiškinti taip:

pagal juos nedraudžiamos valstybės narės teisės normos, kuriose numatyta, kad prašymas įregistruoti nekilnojamąjį turtą šios valstybės narės nekilnojamojo turto registre gali būti atmestas, kai vienintelis šiam prašymui pagrįsti pateiktas dokumentas yra Europos paveldėjimo pažymėjimas, kuriame tas nekilnojamasis turtas nėra nurodytas.

(Visą sprendimo tekstą galite rasti paspaudę šią nuorodą).

LVAT galutinai ginčą išnagrinėjo 2023 m. gegužės 24 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-1195-662/2023.

(Visą nutarties tekstą galite peržiūrėti paspaudę šią nuorodą).

Dėl 2006 m. lapkričio 28 d. Tarybos direktyvos 2006/112/EB dėl pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos 184–187 straipsnių aiškinimo

LVAT 2021 m. balandžio 28 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-434-602/02021 nutarė kreiptis į Teisingumo Teismą su prašymu priimti prejudicinį sprendimą šiuo klausimu:

Ar 2006 m. lapkričio 28 d. Tarybos direktyvos 2006/112/EB dėl pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos 184–187 straipsniai turi būti aiškinami taip, kad apmokestinamasis asmuo (ne)privalo patikslinti už ilgalaikiam turtui pasigaminti atskaitytas prekių ir paslaugų pirkimo (įsigijimo) pridėtinės vertės mokestį (PVM) sumas, kai šio turto nebeketinama naudoti apmokestinamoje ekonominėje veikloje, nes apmokestinamojo asmens savininkas (akcininkas) nusprendžia jį likviduoti ir šis apmokestinamasis asmuo pateikia prašymą jį išregistruoti iš PVM mokėtojų registro? Ar atsakymui į šį klausimą yra reikšmingos priežastys, dėl kurių nusprendžiama likviduoti apmokestinamąjį asmenį, t. y. tai, kad sprendimas likviduoti šį asmenį priimtas atsižvelgiant į didėjančius nuostolius, užsakymų nebuvimą bei akcininkui suabejojus planuotos (ketintos) vykdyti ekonominės veiklos pelningumu?

(Visą nutarties tekstą galite rasti paspaudę šią nuorodą)

ESTT 2022 m. spalio 6 d. sprendimu byloje UAB „Vittamed technologijos“ prieš Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Nr.C‑293/21, nusprendė:

2006 m. lapkričio 28 d. Tarybos direktyvos 2006/112/EB dėl pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos 184–187 straipsniai turi būti aiškinami taip:

apmokestinamasis asmuo privalo patikslinti pirkimo pridėtinės vertės mokesčio (PVM), sumokėto įsigyjant ilgalaikiam turtui pasigaminti skirtas prekes ar paslaugas, atskaitą, jeigu dėl šio apmokestinamojo asmens savininko ar vienintelio akcininko sprendimo jį likviduoti, taip pat dėl minėto apmokestinamojo asmens prašymo išregistruoti jį iš PVM mokėtojų registro ir dėl to, kad jis buvo išregistruotas, pasigamintas ilgalaikis turtas nepanaudotas ir niekada nebus panaudotas apmokestinamajai ekonominei veiklai. Priežastys, kuriomis būtų galima pateisinti sprendimą likviduoti tą apmokestinamąjį asmenį, taigi ir ketintos vykdyti apmokestinamosios ekonominės veiklos atsisakymą, pavyzdžiui, nuolat didėjantys nuostoliai, užsakymų nebuvimas ir apmokestinamojo asmens akcininko abejonės dėl ketintos vykdyti ekonominės veiklos pelningumo, neturi įtakos jo pareigai patikslinti atitinkamą PVM atskaitą, nes šis apmokestinamasis asmuo galutinai nebeketina naudoti minėto ilgalaikio turto apmokestinamiesiems sandoriams.

(Visą sprendimo tekstą galite rasti paspaudę šią nuorodą).

LVAT galutinai ginčą išnagrinėjo 2022 m. gruodžio 14 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-965-602/02022.

(Visą nutarties tekstą galite peržiūrėti paspaudę šią nuorodą).

Dėl 2011 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2011/95/ES dėl trečiųjų šalių piliečių ar asmenų be pilietybės priskyrimo prie tarptautinės apsaugos gavėjų, vienodo statuso pabėgėliams arba papildomą apsaugą galintiems gauti asmenims ir suteikiamos apsaugos pobūdžio reikalavimų 10 straipsnio aiškinimo

LVAT 2021 m. balandžio 21 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-2769-438/2021 nutarė kreiptis į Teisingumo Teismą su prašymu priimti prejudicinį sprendimą šiuo klausimu:

Ar pasipriešinimas neteisėtai veikiančiai korupciškai įtakingai grupei, kuri susidorojimą su prieglobsčio prašytoju vykdo per valstybės aparatą ir nuo kurio dėl valstybėje išsikerojusios korupcijos nėra įmanoma teisėtai apsiginti, prilyginamas priskiriamiems politiniams įsitikinimams (angl. attributed political opinion) Direktyvos 2011/95/ES 10 straipsnio prasme?

Nutartis nevieša.

ESTT 2023 m. sausio 12 d. sprendimu byloje P.I. prieš Migracijos departamentą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Nr. C-280/21 nusprendė:

2011 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2011/95/ES dėl trečiųjų šalių piliečių ar asmenų be pilietybės priskyrimo prie tarptautinės apsaugos gavėjų, vienodo statuso pabėgėliams arba papildomą apsaugą galintiems gauti asmenims ir suteikiamos apsaugos pobūdžio reikalavimų 10 straipsnio 1 dalies e punktas ir 2 dalis turi būti aiškinami taip:

sąvoka „politinės pažiūros“ apima tarptautinės apsaugos prašytojo, kaip tai suprantama pagal šios direktyvos 2 straipsnio h ir i punktus, bandymus teisinėmis priemonėmis apginti savo asmeninius turtinius ir ekonominius interesus nuo neteisėtai veikiančių nevalstybinių subjektų, kai šie dėl su atitinkama valstybe palaikomų korupcinių ryšių prieš prašytoją pasitelkia netgi jos teisėsaugą, jeigu persekiojimo vykdytojai šiuos bandymus suvokia kaip prieštaravimą ar pasipriešinimą su jais pačiais ar jų politika ir (arba) jų metodais susijusioje srityje.

(Visą sprendimo tekstą galite rasti paspaudę šią nuorodą).

LVAT galutinai ginčą išnagrinėjo 2023 m. birželio 14 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-1191-624/2023.

(Visą nutarties tekstą galite peržiūrėti paspaudę šią nuorodą).

Dėl 2006 m. lapkričio 28 d. Tarybos direktyvos 2006/112/EB dėl pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos, siejamos su mokesčių neutralumo principu, aiškinimo 

LVAT 2021 m. kovo 31 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-2121-968/2021 nutarė kreiptis į Teisingumo Teismą su prašymu priimti prejudicinį sprendimą šiuo klausimu:

Ar 2006 m. lapkričio 28 d. Tarybos direktyva 2006/112/EB dėl pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos, siejama su mokesčių neutralumo principu, turi būti aiškinama taip, kad ja yra (ne)draudžiama nacionalinių institucijų praktika, pagal kurią apmokestinamojo asmens teisė į pirkimo PVM atskaitą paneigiama atveju, kai įsigydamas nekilnojamojo turto objektus šis asmuo žinojo (turėjo žinoti), kad tiekėjas dėl savo nemokumo nesumokės (negalės sumokėti) pardavimo PVM į valstybės biudžetą?

(Visą nutarties tekstą galite rasti paspaudę šią nuorodą)

ESTT 2022 m. rugsėjo 15 d. sprendimu byloje UAB "HA.EN" prieš Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Nr. C-227/21, nusprendė:

2006 m. lapkričio 28 d. Tarybos direktyvos 2006/112/EB dėl pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos 168 straipsnio a punktas, siejamas su mokesčių neutralumo principu, turi būti aiškinamas taip: pagal jį draudžiama nacionalinė praktika, pagal kurią vienam apmokestinamajam asmeniui parduodant nekilnojamąjį turtą kitam apmokestinamajam asmeniui atsisakoma suteikti pirkėjui teisę atskaityti pirkimo pridėtinės vertės mokestį (PVM) vien dėl to, kad jis žinojo ar turėjo žinoti, jog pardavėjas turi finansinių sunkumų ar net yra nemokus ir dėl to nesumokės ar negalės sumokėti PVM į valstybės biudžetą.

(Visą sprendimo tekstą galite rasti paspaudę šią nuorodą).

LVAT galutinai ginčą išnagrinėjo 2022 m. lapkričio 30 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eA-958-968/2022.

(Visą sprendimo tekstą galite peržiūrėti paspaudę šią nuorodą).

Dėl 1987 m. birželio 25 d. Tarybos direktyvos 87/357/EEB dėl valstybių narių įstatymų, skirtų produktams, kurie, atrodydami kitokie, nei yra iš tikrųjų, kelia pavojų vartotojų sveikatai ar saugai, suderinimo 1 straipsnio 2 dalies aiškinimo

LVAT 2021 m. vasario 24 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-154-1062/2021 nutarė kreiptis į Teisingumo Teismą su prašymu priimti prejudicinį sprendimą šiais klausimais:

  1. Ar 1987 m. birželio 25 d. Tarybos direktyvos 87/357/EEB dėl valstybių narių įstatymų, skirtų produktams, kurie, atrodydami kitokie, nei yra iš tikrųjų, kelia pavojų vartotojų sveikatai ar saugai, suderinimo 1 straipsnio 2 dalį reikėtų aiškinti kaip apibrėžiančią, kad to straipsnio 1 dalyje paminėti tokie produktai, kurie, nebūdami maisto produktais, turi tokią formą, kvapą, spalvą, išvaizdą, pakuotę, etiketę, tūrį ar dydį, kad vartotojai, o ypač vaikai, painioja juos su maisto produktais ir dėl to įsideda juos į burną, čiulpia ar praryja, o tai gali būti pavojinga, nes objektyviais ir pagrįstais duomenimis įrodyta, jog dėl to galima, pavyzdžiui, uždusti, apsinuodyti arba gali būti virškinimo trakto perforacija ar obstrukcija?
  2. Jeigu į pirmąjį klausimą būtų atsakyta teigiamai, ar tokia įrodinėjimo našta tenka valstybės narės kompetentingai kontroliuojančiai institucijai?

(Visą nutarties tekstą galite rasti paspaudę šią nuorodą)

ESTT 2022 m. birželio 2 d. sprendimu byloje Get Fresh Cosmetics Limited prieš Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą, Nr. C-122/21, nusprendė:

1987 m. birželio 25 d. Tarybos direktyvos 87/357/EEB dėl valstybių narių įstatymų, skirtų produktams, kurie, atrodydami kitokie, nei yra iš tikrųjų, kelia pavojų vartotojų sveikatai ar saugai, suderinimo 1 straipsnio 2 dalis turi būti aiškinama taip: objektyviais ir pagrįstais duomenimis nebūtina įrodyti, kad, dedant į burną, čiulpiant ar ryjant gaminius, kurių, nors jie nėra maisto produktai, forma, kvapas, spalva, išvaizda, pakuotė, etiketė, tūris ar dydis yra tokie, kad tikėtina, jog vartotojai, o ypač vaikai, juos painios su maisto produktais ir dėl to įsidės į burną, čiulps ar praris, gali kilti uždusimo, apsinuodijimo, virškinimo trakto perforacijos ar obstrukcijos pavojus. Vis dėlto kompetentingos nacionalinės valdžios institucijos kiekvienu konkrečiu atveju turi įvertinti, ar produktas atitinka šioje nuostatoje išvardytas sąlygas ir tai pagrįsti.

(Visą sprendimo tekstą galite rasti paspaudę šią nuorodą).

LVAT galutinai ginčą išnagrinėjo 2022 m. gruodžio 7 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eA-953-463/2022.

(Visą sprendimo tekstą galite peržiūrėti paspaudę šią nuorodą).

Dėl 2005 m. lapkričio 15 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 2073/2005 dėl maisto produktų mikrobiologinių kriterijų 1 straipsnio ir 2002 m. sausio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 178/2002, nustatančio maistui skirtų teisės aktų bendruosius principus ir reikalavimus, įsteigiančio Europos maisto saugos tarnybą ir nustatančio su maisto saugos klausimais susijusias procedūras, 14 straipsnio 8 dalies aiškinimo

LVAT 2021 m. vasario 10 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-186-575/2021 nutarė kreiptis į Teisingumo Teismą su prašymu priimti prejudicinį sprendimą šiuo klausimu:

Ar 2005 m. lapkričio 15 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 2073/2005 dėl maisto produktų mikrobiologinių kriterijų 1 straipsnį ir 2002 m. sausio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 178/2002, nustatančio maistui skirtų teisės aktų bendruosius principus ir reikalavimus, įsteigiančio Europos maisto saugos tarnybą ir nustatančio su maisto saugos klausimais susijusias procedūras, 14 straipsnio 8 dalį reikia aiškinti kaip suteikiančius diskreciją valstybės narės kompetentingoms kontroliuojančioms institucijoms Reglamento 2073/2005 I priedo 1 skyriaus 1.28 eilutėje nustatytus reikalavimus atitinkančią šviežią paukštieną pripažinti neatitinkančia Reglamento 178/2002 14 straipsnio 1 dalies ir 2 dalies reikalavimų, kai tokiai maisto kategorijai priskirtinas maisto produktas yra užkrėstas kitais, nei Reglamento 2073/2005 I priedo 1 skyriaus 1.28 eilutėje nurodytais Salmonella serotipais, kaip yra nustatyta nagrinėjamoje byloje?

(Visą nutarties tekstą galite rasti paspaudę šią nuorodą)

ESTT 2022 m. balandžio 28 d. sprendimu byloje UAB "Romega" prieš Valstybinę maisto veterinarijos tarnybą, Nr. C-89/21, nusprendė:

2005 m. lapkričio 15 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 2073/2005 dėl maisto produktų mikrobiologinių kriterijų, iš dalies pakeisto 2011 m. spalio 27 d. Komisijos reglamentu (ES) Nr. 1086/2011, 1 straipsnis, siejamas su 2002 m. sausio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 178/2002, nustatančio maistui skirtų teisės aktų bendruosius principus ir reikalavimus, įsteigiančio Europos maisto saugos tarnybą ir nustatančio su maisto saugos klausimais susijusias procedūras, 14 straipsnio 8 dalimi, turi būti aiškinamas taip, kad valstybės narės kompetentinga institucija gali laikyti nesaugiais, kaip tai suprantama pagal Reglamento Nr. 178/2002 14 straipsnio 1 ir 2 dalis, maisto produktus, kuriuos sudaro šviežia paukštiena ir kuriuose buvo nustatyta kitų patogeninių mikroorganizmų, o ne Reglamento Nr. 2073/2005, iš dalies pakeisto Reglamentu Nr. 1086/2011, I priedo 1 skyriaus 1.28 punkte nurodytų salmonelių serotipų.

(Visą sprendimo tekstą galite rasti paspaudę šią nuorodą).

LVAT galutinai ginčą išnagrinėjo 2022 m. liepos 4 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-955-575/2022

(Visą nutarties tekstą galite peržiūrėti paspaudę šią nuorodą).

 

Dėl SESV 101 straipsnio 1 dalies išaiškinimo Lietuvos Respublikos notarų vykdomos veiklos klausimu

LVAT 2021 m. vasario 17 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-25-629/2021 nutarė kreiptis į Teisingumo Teismą su prašymu priimti prejudicinį sprendimą šiais klausimais:

  1. Ar SESV 101 straipsnio 1 dalis turėtų būti aiškinama taip, kad Lietuvos Respublikos notarai, vykdydami veiklą, susijusią su šioje byloje apibūdintais Notarų rūmų priimtais išaiškinimais, yra įmonės SESV 101 straipsnio prasme?
  2. Ar SESV 101 straipsnio 1 dalis turėtų būti aiškinama taip, kad Lietuvos Respublikos Notarų rūmų priimti išaiškinimai, apibūdinti šioje byloje, yra asociacijos sprendimas SESV 101 straipsnio 1 dalies prasme?
  3. Jei atsakymas į antrąjį klausimą yra teigiamas, ar pagal SESV 101 straipsnio 1 dalį šių išaiškinimų tikslas ar poveikis yra konkurencijos trukdymas, ribojimas arba iškraipymas vidaus rinkoje?
  4. Ar, sprendžiant dėl galimo SESV 101 straipsnio 1 dalies pažeidimo, minėti išaiškinimai, apibūdinti šioje byloje, turėtų būti vertinami pagal Wouters sprendimo 97 punkte nurodytus kriterijus?
  5. Jei atsakymas į ketvirtąjį klausimą yra teigiamas, ar pareiškėjų nurodomi tikslai - siekis suvienodinti notarinę praktiką, užpildyti spragą teisiniame reguliavime, apsaugoti vartotojų interesus, užtikrinti vartotojų lygiateisiškumo ir proporcingumo principus, apsaugoti notarus nuo nepagrįstos civilinės atsakomybės - yra teisėti tikslai, vertinant minėtus išaiškinimus pagal Wouters sprendimo 97 punkte nurodytus kriterijus?
  6. Jei atsakymas į penktąjį klausimą yra teigiamas, ar minėtuose išaiškinimuose įtvirtinti apribojimai neviršija to, kas yra būtina norint užtikrinti, kad būtų pasiekti teisėti tikslai?
  7. Ar SESV 101 straipsnis turėtų būti aiškinamas taip, kad notarai prezidiumo nariai gali būti laikomi pažeidusiais šį straipsnį ir jiems skirtos baudos dėl to, kad jie, dirbdami kaip notarai, dalyvavo priimant šioje byloje apibūdintus išaiškinimus?

(Visą nutarties tekstą galite rasti paspaudę šią nuorodą)

ESTT 2024 m. sausio 18 d. sprendimu byloje Lietuvos notarų rūmai ir kt. prieš Konkurencijos tarybą, Nr. C-128/21, nusprendė:

1. SESV 101 straipsnis turi būti aiškinamas taip, kad valstybėje narėje įsisteigę notarai turi būti laikomi „įmonėmis“, kaip jos suprantamos pagal šią nuostatą, kai jie tam tikrais atvejais tvirtina hipotekos (įkeitimo) sandorius, atlieka vykdomuosius įrašus, notarinius veiksmus, rengia sandorių projektus, teikia konsultacijas, technines paslaugas ir tvirtina mainų sutartis, jei ši veikla nesusijusi su viešosios valdžios įgaliojimų vykdymu.

2. SESV 101 straipsnio 1 dalis turi būti aiškinama taip, kad tokios profesinės organizacijos, kaip valstybės narės notarų rūmų, priimtos taisyklės, suvienodinančios tvarką, kaip šios valstybės narės notarai turi apskaičiuoti už jų vykdomą tam tikrą veiklą imamo atlyginimo dydį, yra įmonių asociacijos sprendimai, kaip jie suprantami pagal šią nuostatą.

3. SESV 101 straipsnio 1 dalis turi būti aiškinama taip, kad įmonių asociacijos sprendimai, kuriais suvienodinama tvarka, kaip notarai turi apskaičiuoti už jų vykdomą tam tikrą veiklą imamo atlyginimo dydį, yra šia nuostata draudžiami konkurencijos ribojimai pagal tikslą.

4. SESV 101 straipsnis turi būti aiškinamas taip, kad pagal jį draudžiama, kad nacionalinė konkurencijos institucija už įmonių asociacijos padarytą šios nuostatos pažeidimą skirtų individualias baudas įmonėms, šios asociacijos valdymo organo narėms, jeigu šios įmonės nėra šio pažeidimo bendravykdės.

(Visą sprendimo tekstą galite rasti paspaudę šią nuorodą).

LVAT galutinai ginčą išnagrinėjo 2024 m. lapkričio 13 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-215-629/2024.

(Visą nutarties tekstą galite peržiūrėti paspaudę šią nuorodą).

 

Dėl 2007 m. birželio 12 d. Tarybos sprendimo 2007/533/TVR „Dėl antrosios kartos Šengeno informacinės sistemos (SIS II) sukūrimo, veikimo ir naudojimo“ 39 straipsnio išaiškinimo

LVAT 2021 m. vasario 8 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eI-1-492/2021 nutarė kreiptis į Teisingumo Teismą su prašymu priimti prejudicinį sprendimą šiais klausimais:

  1. Ar 2007 m. birželio 12 d. Tarybos sprendimo 2007/533/TVR „Dėl antrosios kartos Šengeno informacinės sistemos (SIS II) sukūrimo, veikimo ir naudojimo“ 39 straipsnis, visų pirma 39 straipsnio 3 dalis, turi būti aiškinama, kaip įpareigojanti drausti įregistruoti daiktus, dėl kurių Šengeno informacinėje sistemoje yra pateiktas perspėjimas, nepaisant to, kad perspėjimas yra praradęs aktualumą (transporto priemonė rasta; baudžiamasis procesas valstybėje narėje, kurioje rastas automobilis, nutrauktas nesant šioje valstybėje narėje padarytos nusikalstamos veikos; valstybė, įvedusi perspėjimą, informuota, tačiau nesiima veiksmų perspėjimui iš sistemos pašalinti).
  2. Ar 2007 m. birželio 12 d. Tarybos sprendimo 2007/533/TVR „Dėl antrosios kartos Šengeno informacinės sistemos (SIS II) sukūrimo, veikimo ir naudojimo“ 39 straipsnis, visų pirma 39 straipsnio 3 dalis, turi būti aiškinama kaip įpareigojanti valstybę narę, radusią daiktą, dėl kurio, remiantis Sprendimo 38 straipsnio 1 dalimi, yra įvestas perspėjimas, nacionalinės teisės normomis įtvirtinti tokį reglamentavimą, kuris draustų atlikti su rastu daiktu bet kokius veiksmus, išskyrus tuos, kuriais būtų pasiektas 38 straipsnio tikslas (konfiskuoti arba panaudoti kaip įrodymus baudžiamosiose bylose).
  3. Ar 2007 m. birželio 12 d. Tarybos sprendimo 2007/533/TVR „Dėl antrosios kartos Šengeno informacinės sistemos (SIS II) sukūrimo, veikimo ir naudojimo“ 39 straipsnis, visų pirma 39 straipsnio 3 dalis, turi būti aiškinama kaip leidžianti valstybėms narėms nustatyti tokį teisinį reglamentavimą, kuris numatytų išimtis iš draudimo registruoti transporto priemones, dėl kurių į SIS įvestas perspėjimas remiantis Sprendimo 38 straipsniu, po to, kai kompetetingos valstybės narės institucijos ėmėsi priemonių informuoti perspėjimą įvedusią valstybę apie surastą daiktą?

(Visą nutarties tekstą galite rasti paspaudę šią nuorodą)

ESTT 2022 m. gruodžio 15 d. sprendimu byloje Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija, Nr. C-88/21, nusprendė:

2007 m. birželio 12 d. Tarybos sprendimo 2007/533/TVR dėl antrosios kartos Šengeno informacinės sistemos (SIS II) sukūrimo, veikimo ir naudojimo 39 straipsnis, siejamas su jo 38 straipsnio 1 dalimi,

turi būti aiškinamas taip:

–        jame nėra numatyta bendro pobūdžio pareigos uždrausti registruoti motorinę transporto priemonę, dėl kurios antrosios kartos Šengeno informacinėje sistemoje (SIS II) įvestas galiojantis perspėjimas,

–        jis neįpareigoja vykdančiosios valstybės narės numatyti bendro pobūdžio nuostatų, draudžiančių su rastu daiktu atlikti kitus veiksmus nei tie, kuriais būtų pasiekti šio 38 straipsnio 1 dalies tikslai,

–        juo nedraudžiama tai valstybei narei numatyti bendro pobūdžio draudimo registruoti tokią transporto priemonę išimčių.

(Visą sprendimo tekstą galite rasti paspaudę šią nuorodą).

LVAT galutinai ginčą išnagrinėjo 2023 m. balandžio 11 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-2-492/2023.

(Visą sprendimo tekstą galite peržiūrėti paspaudę šią nuorodą).

 

 

 

Susisiekite

Tel. (0 5) 279 1005 
Mob.tel.: +370 655 22502
El. paštas: info@lvat.lt 
E. pristatymas elektroninio pristatymo dėžutės duomenys: pavadinimas – Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas; adresas – 188734870.

Darbo laikas
I-IV 8.00 – 17.00
V 8.00 – 15.45
Pietų pertrauka 12.00 – 12.45

Skundų ir prašymų priėmimo raštinėje laikas:

Pirmadienis 8.00 - 17.00
Antradienis 8.00 - 17.00
Trečiadienis 8.00 - 17.00
Ketvirtadienis 8.00 - 17.00
Penktadienis 8.00 - 15.45

Pirmadieniais ir trečiadieniais nuo 17.00 iki 17.30 teisme priimami iš anksto užsiregistravusių asmenų prašymai ir skundai.

Švenčių dienų išvakarėse darbo dienos trukmė sutrumpinama 1 valanda.

LVAT Facebook svetainėLVAT Youtube puslapisLVAT LinkedIn

Naujienų prenumerata