Pareiškimų dėl norminių aktų ginčijimo rekomendacijos

PAREIŠKIMŲ IR PRAŠYMŲ IŠTIRTI NORMINIO ADMINISTRACINIO AKTO TEISĖTUMĄ RENGIMO IR PADAVIMO ADMINISTRACINIAMS TEISMAMS REKOMENDACIJOS

Administraciniuose teismuose (Regionų administraciniame teisme ir Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme) nagrinėjamos norminės administracinės bylos – tai tokios bylos, kuriose atliekamas konkretaus norminio administracinio akto (ar jo dalies) atitikties aukštesnės galios teisės aktui (ar jo daliai) tyrimas. Šiuo teisminiu procesu siekiama ne išspręsti individualų ginčą ar konkretaus asmens subjektinių teisių pažeidimo klausimą, o nuspręsti dėl norminio administracinio akto teisėtumo. Atlikus teisėtumo patikrą, administraciniams teismams pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymą (toliau – ABTĮ) yra suteikti įgaliojimai pripažinti, kad tiriamas norminis administracinis aktas (ar jo dalis) yra teisėtas, arba pripažinti, kad norminis administracinis aktas (ar jo dalis), dėl kurio buvo kreiptasi, prieštarauja įstatymui ar Vyriausybės norminiam teisės aktui (ABTĮ 117 str. 1 d.). Svarbu ir tai, kad pagal ABTĮ 118 straipsnio 1 dalį, norminis administracinis aktas (ar jo dalis) paprastai negali būti taikomas nuo tos dienos, kai oficialiai buvo paskelbtas įsiteisėjęs administracinio teismo sprendimas dėl to norminio administracinio akto (ar jo dalies) pripažinimo neteisėtu.

Lietuvos teisinėje sistemoje įtvirtinti du teisminės norminių administracinių aktų teisėtumo kontrolės būdai: abstraktus (ABTĮ 112 str.), t. y. nesusijęs su konkrečia teisme nagrinėjama byla; ir konkretus (ABTĮ 113, 114 str.), t. y. susijęs su konkrečia teisme nagrinėjama byla. Priklausomai nuo patikros būdo skiriasi galintys kreiptis į administracinį teismą subjektai, kreipimosi tvarka ir forma.

Norminės administracinės bylos nagrinėjimo ribas, teisėtumo patikros apimtį ir tyrimo dalyką paprastai apibrėžia pareiškėjo pateiktame procesiniame dokumente nurodytas prašymas, jo apimtis, taip pat prašymą pagrindžiantys teisiniai argumentai. Todėl itin svarbu, kad pareiškimuose ir prašymuose būtų tinkamai (tiksliai, aiškiai ir argumentuotai) suformuluota pareiškimą ar prašymą teikiančio subjekto pozicija, abejonė dėl ginčijamame norminiame teisės akte (ar jo dalyje) nustatyto teisinio reguliavimo neatitikimo aukštesnės galios teisės aktų reikalavimams. Priešingu atveju negalima nustatyti norminės bylos dalyko, nagrinėjimo ribų ir apimties, suvaržoma proceso šalių teisė teikti paaiškinimus, taip pat sunkėja bylos ruošimas nagrinėti teisme. Taigi teisminės norminių administracinių aktų teisėtumo patikros efektyvumas, operatyvus ir ekonomiškas tokių bylų nagrinėjimas itin priklauso būtent nuo į administracinius teismus besikreipiančių subjektų parengtų pareiškimų ir prašymų kokybės, tinkamo kreipimosi į teismą tvarkos laikymosi. ABTĮ įtvirtintų reikalavimų neatitinkantys pareiškimai ir prašymai nagrinėti nepriimami, o administracinė byla, pradėta pagal tokį pareiškimą ar prašymą, nutraukiama.

Šių rekomendacijų tikslas – supažindinti bei priminti kreipimosi į administracinius teismus dėl norminių administracinių aktų teisėtumo patikros tvarką ir pateikti besikreipiantiems subjektams praktinę informaciją, kuri palengvintų reikalavimus atitinkančių pareiškimų ir prašymų parengimą bei tinkamą jų pateikimą administraciniams teismams. Rekomendacijose rasite įstatymuose ir / arba teismų praktikos nuostatose įtvirtintus reikalavimus, kurių privalu laikytis rengiant ir teikiant pareiškimus bei prašymus, taip pat rekomendacinio pobūdžio patarimus, padėsiančius parengti kokybišką procesinį dokumentą.

PAREIŠKIMŲ DĖL NORMINIŲ ADMINISTRACINIŲ AKTŲ GINČIJIMO REKOMENDACIJOS