Naujienos

Energetika: nors Valstybinė energetikos reguliavimo taryba per įstatyme nustatytą terminą nepriėmė sprendimo dėl UAB „Telšių vėjo energija“ prašymo išduoti leidimą plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus, tai nesudarė pagrindo taikyti Elektros energetikos įstatyme įtvirtintą „tylaus pritarimo“ mechanizmą. Leidimas negali būti laikomas išduotu, jei viršijama įstatyme nustatyta 2 GW saulės elektrinių suminės galios riba.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) 2025 m. balandžio 30 d. nutartimi pripažino, kad Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (Taryba) pagrįstai neišdavė pareiškėjui leidimo plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus įrengiant saulės šviesos energijos elektrinę pagal Elektros energetikos įstatymo 17 straipsnio 2 dalį. Joje numatyta, kad tuo atveju, jeigu į tinkamai pateiktą prašymą išduoti leidimą neatsakoma per šioje dalyje nurodytą terminą, laikoma, kad yra priimtas teigiamas sprendimas dėl leidimo išdavimo.

Pirmiausia bylą nagrinėjusi išplėstinė teisėjų kolegija pažymėjo, jog šis įstatymo reguliavimas negali būti vertinamas atsietai nuo kitų imperatyvių teisės aktų nuostatų. Elektros energetikos įstatymo 17 straipsnio 2 dalyje nurodytos teisinės sprendimo dėl leidimo nepriėmimo per nustatytą terminą pasekmės galėtų būti taikomos tik tokiu atveju, jei leidimo išdavimas būtų suderinamas su imperatyviomis teisės aktų nuostatomis.

Šioje byloje pareiškėjo prašymas išduoti leidimą buvo pateiktas jau įsigaliojus Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 13 straipsnio 10 daliai (2022 m. birželio 23 d. įstatymo Nr. XIV-1169 redakcija), kurioje nustatyta, kad saulės šviesos energijos elektrinių suminė įrengtoji galia negali viršyti 2 GW. Tuo metu ši riba jau buvo pasiekta ir viršyta, o Taryba buvo gavusi asmenų prašymus išduoti leidimus didesnei suminei įrengtajai galiai nei nustatyta didžiausia saulės šviesos energijos elektrinių suminės įrengtosios galios riba.

Išplėstinė teisėjų kolegija įvertino Elektros energetikos įstatymo 17 straipsnio 2, 3 dalių, Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 13 straipsnio 10 dalies nuostatas, Konstitucinio Teismo išaiškinimus, susijusius su elektros energijos gamybos iš atsinaujinančių energijos išteklių ūkinės veiklos plėtros ypatumais, bei elektros energetikos sistemos stabilumo, saugumo, patikimumo bei sklandaus elektros energijos tinklų funkcionavimo (elektros energijos gamybos iš įvairių atsinaujinančių energijos išteklių plėtros suderinamumo su elektros energijos tinklų pajėgumais) svarbą ir konstatavo, jog pareiškėjui pateikus prašymą išduoti leidimą jau galiojant įstatymo nuostatai, kad saulės šviesos energijos elektrinių suminė įrengtoji galia negali viršyti 2 GW, ir šiai galiai esant pasiektai ir viršytai, Taryba negalėjo išduoti pareiškėjui tokio leidimo, neįvertinusi imperatyvaus teisinio reguliavimo bei faktinių aplinkybių, susijusių su 2 GW galios viršijimu.

Nors Taryba per 30 kalendorinių dienų į pareiškėjo prašymą neatsakė, o tai laikytina procedūriniu pažeidimu, LVAT pabrėžė, kad šis pažeidimas negali būti pagrindas laikyti leidimą išduotu pagal Elektros energetikos įstatymo 17 straipsnio 2 dalį.

Administracinė byla Nr. eA-52-629/2025