Naujienos

Aplinkos apsauga: Aplinkos ministerija teisėtai įpareigojo hidrotechninių statinių naudotojus teikti informaciją apie vandens lygio pokyčius bei vykdyti žuvų pralaidos efektyvumo stebėseną.

Išnagrinėjusi norminę bylą, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (LVAT) išplėstinė teisėjų kolegija 2025 m. sausio 15 d. sprendimu pripažino, kad Aplinkos ministro įsakymu patvirtinto Tvenkinių ir patvenktų ežerų naudojimo ir priežiūros tvarkos aprašo (Aprašas) nuostatos, įpareigojančios hidrotechninių statinių naudotojus teikti informaciją, susijusią su vandens lygio pasikeitimais bei vandens lygio matavimo ar duomenų perdavimo gedimais, bei užtvankos savininko ar valdytojo lėšomis vykdyti žuvų pralaidos efektyvumo stebėseną ir imtis neatidėliotinų priemonių jam pagerinti, neprieštarauja Konstitucijos ir įstatymų nuostatoms.

Kiek tai susiję su įpareigojimu teikti informaciją, ginčytose Aprašo nuostatose įtvirtinta pareiga hidrotechninio statinio naudotojams informuoti kompetentingas institucijas ar žemiau esančių tvenkinių ar patvenktų ežerų hidrotechninių statinių naudotojus įvykus ekstraordinarioms situacijoms – tvenkinyje ar patvenktame ežere vandens lygiui pasiekus žemiausiąjį ar aukščiausiąjį leistiną vandens lygį, dėl gedimų nutrūkus vandens lygio automatiniam matavimui ar duomenų teikimui.

Konstatuota, kad šis reguliavimas yra tinkama ir proporcinga priemonė siekiant teisėtų ir visuotinai svarbių aplinkosaugos tikslų – išvengti neigiamo poveikio tvenkinio ir (arba) patvenkto ežero ekosistemai ir aplinkinėms teritorijoms, užtikrinti gerą vandens telkinio būklę, operatyvaus reagavimo ir bendradarbiavimo kritinių situacijų atvejais, sudarant sąlygas tinkamai ir laiku taikyti aplinkosaugines priemones, išvengti gresiančios žalos aplinkai, kitiems hidrotechninių statinių savininkams bei gyventojams. Atsižvelgta ir į tai, kad automatiniu būdu renkama informacija apie vandens lygį yra nepakankama ekstraordinarių situacijų atveju. LVAT pabrėžė, kad galimi nepatogumai ar administracinė našta, patiriami vykdant informavimo pareigas, nėra pakankamas pagrindas pripažinti reguliavimą neproporcingu, o hidrotechninių statinių naudotojų interesai negali būti iškeliami aukščiau bendrų visuomenės interesų.

Teismas taip pat pripažino, kad nuostatos, įpareigojančios užtvankų savininkus ar valdytojus savo lėšomis vykdyti žuvų pralaidos efektyvumo stebėseną ir imtis neatidėliotinų priemonių jam pagerinti, atitinka teisės aktų reikalavimus ir nepažeidžia Konstitucijos, konstitucinių principų bei įstatymų nuostatų.

Priimdama sprendimą išplėstinė teisėjų kolegija įvertino, be kita ko, hidroelektrinių daromą poveikį gamtinei aplinkai (tai, kad hidroelektrinių statyba ir eksploatavimas kenkia žuvų ištekliams, dėl jų veiklos atsiranda rizika tinkamai gamtos išteklių, augalijos ar gyvūnijos būklei bei atsiranda būtinybė įrengti pralaidas, tokiu būdu užtikrinant tinkamas žuvų neršto ir migracijos sąlygas), ginčytu reguliavimu siekiamą teisėtą tikslą – užtikrinti tvenkinio ar patvenkto ežero žuvų apsaugos ir migracijos sąlygas, bei tai, kad šie įpareigojimai yra grindžiami įstatyme nustatytu pagrindu.

Administracinės bylos Nr. I-2-556/2025