Naujienos

Teisėkūra: teisinis reguliavimas, kuriuo sveikatos apsaugos ministras dvejiems metams atidėjo teisinio reguliavimo, nuo 8 europinių kvapo vienetų iki 5 europinių kvapo vienetų sumažinančio didžiausią leidžiamą kvapo koncentracijos ribinę vertę gyvenamosios aplinkos ore, įsigaliojimą teisėkūros proceso ir lygiateisiškumo principo aspektais pripažintas teisėtu.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (LVAT) išplėstinė teisėjų kolegija 2024 m. birželio 12 d. sprendime pripažino, kad sveikatos apsaugos ministro 2023 m. rugsėjo 22 d. įsakymas Nr. V-1024 (Įsakymas Nr. V-1024), kuriuo dvejiems metams atidėtas teisinio reguliavimo, iki 5 europinių kvapo vienetų sumažinančio didžiausią leidžiamą kvapo koncentracijos ribinę vertę gyvenamosios aplinkos ore, įsigaliojimas, neprieštarauja lygiateisiškumo principui, Teisėkūros pagrindų įstatyme įtvirtintiems atvirumo ir skaidrumo bei efektyvumo principams, Vyriausybės darbo reglamento 33 ir 34 punktams.

Išplėstinė teisėjų kolegija pažymėjo, kad sveikatos apsaugos ministro priimtas teisinis reguliavimas (Lietuvos higienos normos HN 121:2010 „Kvapo koncentracijos ribinė vertė gyvenamosios aplinkos ore“ ir kvapų kontrolės gyvenamosios aplinkos ore taisyklės), kurio konkretaus papunkčio įsigaliojimas byloje ginčytu Įsakymu Nr. V-1024 buvo atidėtas, patenka į žmonių teisės į sveiką ir švarią aplinką garantavimu ginamą objektą (dalyką).

Išplėstinė teisėjų kolegija, įvertinusi Įsakymo Nr. V-1024 teisėkūros procesą, sprendė, kad atidedant teisinio reguliavimo įsigaliojimą buvo nustatyti ir nurodyti konkretūs veiksniai ir kriterijai, suponuojantys teisinio reguliavimo įsigaliojimo atidėjimo faktinius ir teisinius pagrindus (siekiant, kad ūkio subjektai galėtų geriau prisitaikyti – pritaikyti taršą mažinančias priemones, įdiegti naujas technologijas ar kt.), taip pat įvertinta, kad asmenims, kurių teisinei padėčiai teisinis reguliavimas turi įtakos, būtų užtikrinta reali galimybė prisitaikyti prie naujos teisinės situacijos. Tokiu būdu, išplėstinės teisėjų kolegijos vertinimu, iš esmės buvo išpildyti atliekant su teisinio reguliavimo įsigaliojimo atidėjimu susijusius veiksmus teisėkūros subjektams keliami konstituciniai įpareigojimai.

Išplėstinės teisėjų kolegijos sprendimu, nebuvo pagrindo vertinti, kad Įsakymo Nr. V-1024 teisėkūros procesas neatitinka Teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 4 punkte įtvirtinto atvirumo ir skaidrumo principo: teisėkūros procesas buvo viešas, visuomenei buvo sudarytos galimybės sužinoti apie teisėkūros procesą ir dalyvauti jame, valstybės politikos tikslai, teisinio reguliavimo poreikis ir teisėkūroje dalyvaujantys subjektai buvo žinomi, o visuomenei ir interesų grupėms buvo sudarytos sąlygos teikti pasiūlymus dėl teisinio reguliavimo, taip pat buvo žinomi teisės aktų projektų rengimą inicijavę, teisės aktų projektus parengę subjektai.

Įsakymo Nr. V-1024 teisėkūros procesas, išplėstinės teisėjų kolegijos vertinimu, nesuponavo Teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 5 punkte įtvirtinto efektyvumo principo pažeidimo, kadangi priimant šį įsakymą buvo nustatyti ir nurodyti konkretūs kriterijai, suponuojantys teisinio reguliavimo įsigaliojimo atidėjimą, taip pat įvertintas tokio atidėjimo poveikis ūkio subjektų teisinei padėčiai.

Pažymėta, byloje nagrinėta situacija neatitinka nė vieno iš Teisėkūros pagrindų įstatymo 15 straipsnio 1 dalyje numatytų atvejų, kada privalo būti atliekamas numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimas: Įsakymu Nr. V-1024 nebuvo reglamentuojami iki tol nereglamentuoti santykiai, taip pat juo nebuvo iš esmės keičiamas teisinis reguliavimas.

Įsakymu Nr. V-1024 reguliuojami teisiniai santykiai (teisinio reguliavimo įsigaliojimo atidėjimas), išplėstinės teisėjų kolegijos vertinimu, nepateko į Korupcijos prevencijos įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus atvejus, kada viešojo administravimo subjektas, rengiantis norminio teisės akto projektą, Vyriausybės nustatyta tvarka turi atlikti šio teisės akto projekto antikorupcinį vertinimą, taip pat ir į Konkurencijos įstatymo 4¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinto teisinio reguliavimo atvejus, kada teisės akto projekto rengėjas turi atlikti teisės akto projekto poveikio konkurencijai vertinimą.

Nustatyta, kad Vyriausybės darbo reglamento 33 ir 34 punktų buvo laikomasi, o suinteresuotų institucijų pasitarimas neprivalėjo būti organizuojamas.

Išplėstinės teisėjų kolegijos vertinimu, byloje susiklosčiusi situacija nesuponavo lygiateisiškumo principo pažeidimo: sveikatos apsaugos ministro Įsakymas Nr. V-1024 taikomas visiems ūkio subjektams be išimties ir visi ūkio subjektai dėl šio teisinio reguliavimo taikymo yra traktuojami vienodai.

Administracinė byla Nr. I-5-822/2024.