Naujienos

Rinkimai: buvusiam Seimo nariui Petrui Gražuliui, kurio mandatas buvo panaikintas apkaltos proceso tvarka, buvo teisėtai pritaikytas draudimas kandidatuoti Seimo rinkimuose, o šis teisinis draudimas yra tiesioginė teisės nuostatų dėl apkaltos pasekmė.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) 2024 m. rugpjūčio 29 d. nutartimi atmetė pareiškėjo Petro Gražulio skundą dėl Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) sprendimo. Byloje ginčytu sprendimu VRK nusprendė neregistruoti daugiamandatėje rinkimų apygardoje Petro Gražulio, keliamo Tautos ir teisingumo sąjungos (centristų, tautininkų), nes jis neatitinka Rinkimų kodekso 11 straipsnio 3 dalies nuostatų. Sprendimas buvo grindžiamas aplinkybe, kad Seimo 2023 m. gruodžio 18 d. nutarimu buvo panaikintas Petro Gražulio Seimo nario mandatas.

LVAT priimtoje nutartyje nurodė, kad pareiškėjui pritaikyto rinkimų teisės suvaržymo pagrindas yra numatytas Konstitucijos 74 straipsnyje, pagal kurio 2 dalį „Asmuo, kurį Seimas už šiurkštų Konstitucijos pažeidimą arba priesaikos sulaužymą apkaltos proceso tvarka pašalino iš užimamų pareigų ar panaikino jo Seimo nario mandatą, gali užimti Konstitucijoje nurodytas pareigas, kurių ėjimo pradžia pagal Konstituciją yra susieta su Konstitucijoje numatytos priesaikos davimu, kai nuo Seimo sprendimo, kuriuo jis buvo pašalintas iš užimamų pareigų ar panaikintas jo Seimo nario mandatas, yra praėję ne mažiau kaip dešimt metų“.

Įvertinęs bylos aplinkybes, LVAT nusprendė, kad šiuo atveju pareiškėjui buvo teisėtai pritaikytas draudimas, neleidžiantis buvusiam Seimo nariui, kurio mandatas buvo panaikintas apkaltos proceso tvarka, kandidatuoti Seimo rinkimuose. Šis teisinis draudimas, neleidžiantis būti asmeniui registruotam kandidatu Seimo rinkimuose, yra tiesioginė teisės nuostatų dėl apkaltos pasekmė, tačiau šis draudimas nėra bendras ir neribotas, taigi nelaikytinas neproporcinga sankcija, nes draudimas yra apibrėžtas – dešimt metų (nuo Seimo sprendimo, kuriuo jis buvo pašalintas iš užimamų pareigų ar panaikintas jo Seimo nario mandatas). Kartu LVAT akcentavo, jog įvykiai, dėl kurių pareiškėjui buvo surengta apkalta, yra atskleisti ir teisiškai kvalifikuoti Konstitucinio Teismo 2023 m. gruodžio 5 d. išvadoje Nr. KT100-I1/2023, kurioje pripažinta, kad Seimo nario Petro Gražulio veiksmas – sąmoningas balsavimas už kitą Seimo narį – prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai.

LVAT vertinimu, ginčyto VRK sprendimo priėmimo metu nepaisius pareiškėjui galiojusio iš Konstitucijos kylančio draudimo užimti Seimo nario pareigas būtų buvę pažeisti valstybės konstitucinės sistemos ir demokratijos  Seimo nario pareigoms keliami reikalavimai, todėl VRK pritaikytas rinkimų teisės apribojimas atitiko šio instituto paskirtį ir buvo proporcingas. LVAT taip pat pažymėjo, jog tiek Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT), tiek LVAT praktikoje asmens teisė kandidatuoti ir, išrinkus, būti parlamento nariu (užimti pareigas) sąvokos (teisės) vertinamos kaip vieninga sąvoka. Asmeniui, siekiančiam įgyvendinti teisę kandidatuoti ir, išrinkus, būti parlamento nariu taikomi visi įstatymuose nustatyti reikalavimai ir teisiniai draudimai, nors minėti dalykai ir įtvirtinti skirtingose teisės normose.

LVAT priimtoje nutartyje netenkino Petro Gražulio prašymo kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl Konstitucijos išaiškinimo, susijusio su jo teise kandidatuoti į Seimo nario pareigas. Šiuo aspektu LVAT nurodė, jog 2022 metais keitėsi teisinis reguliavimas atsižvelgiant į EŽTT Didžiosios kolegijos 2011 m. sausio 6 d. priimtą sprendimą byloje Paksas prieš Lietuvą bei EŽTT Didžiosios kolegijos 2022 m. balandžio 8 d. konsultacinę išvadą, buvo koreguojama oficialioji konstitucinė doktrina. Taigi šių pasikeitimų pagrindu neliko įtvirtinto nuolatinio ir negrįžtamo pobūdžio draudimo pareiškėjui būti renkamam į parlamentą ir buvo nustatytas tokio draudimo terminas.

Administracinė byla eR-43-602/2024