Naujienos

Karas, geopolitinė įtampa, migracija, dezinformacija ar grėsmės nacionaliniam saugumui keičia aplinkybes, kuriomis valstybės turi priimti sprendimus, tačiau nepanaikina pareigos gerbti žmogaus teises ir veikti teisės nustatytose ribose. Ši mintis tapo viena pagrindinių rugsėjo 24 d. Vilniuje vykusios tarptautinės konferencijos „Teismų vaidmuo stiprinant demokratiją ir teisinę valstybę iššūkių laikotarpiu“ gijų.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (LVAT) ir Nacionalinės teismų administracijos (NTA) organizuotame renginyje susitiko Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) ir Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (ESTT) teisėjai, Europos aukščiausiųjų administracinių teismų vadovai, nacionalinių teismų teisėjai ir teisės ekspertai. Diskusijose aptarta, ką praktikoje reiškia teisinės valstybės apsauga tuomet, kai susiduria nacionalinio saugumo ir žmogaus teisių interesai, kaip užtikrinti teismų veiklą karo metu, kodėl teisėjų nepriklausomumas neatsiejamas nuo visuomenės pasitikėjimo ir kokį vaidmenį bendroje Europos teisinėje erdvėje atlieka nacionalinių ir Europos teismų dialogas.

Konferenciją sveikinimo kalbomis pradėjo Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo pirmininkas Tomas Davulis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministrė Rita Tamašunienė, Norvegijos Karalystės ambasadorius Atle Konta Midttun, LVAT pirmininkė Skirgailė Žalimienė bei Teisėjų tarybos pirmininkė ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininkė Danguolė Bublienė.

Atidarydama konferenciją, LVAT pirmininkė pabrėžė, kad demokratija ir teisinė valstybė nėra savaime suprantamos duotybės – jas reikia nuolat saugoti ir stiprinti.

„Teismai negali pašalinti visų demokratijai kylančių grėsmių. Tačiau jie gali užtikrinti, kad valdžia veiktų teisės nustatytose ribose, žmogaus teisės būtų veiksmingai ginamos, o nė vienas asmuo ar institucija nebūtų aukščiau įstatymo“, – sakė Skirgailė Žalimienė.

Europos teismų dialogas stiprina pagrindinių teisių apsaugą

Svarbi konferencijos dalis buvo skirta Europos teismų formuojamiems teisėjų nepriklausomumo, pagrindinių teisių ir teisinės valstybės standartams.

Europos Žmogaus Teisių Teismo vicepirmininkė Ivana Jelić teisėjų nepriklausomumą nagrinėjo kaip vieną pamatinių teisinės valstybės sąlygų ir aptarė šiam principui kylančius šiuolaikinius iššūkius. Konferencijoje teisėjų nepriklausomumas aptartas ir kaip teisminės valdžios apsaugos garantija, ir kaip būtina veiksmingos žmogaus teisių gynybos sąlyga. Nepriklausomame teisme žmogus turi galėti ginčyti viešosios valdžios sprendimus ir tikėtis, kad jo byla bus išnagrinėta nešališkai, nepaisant politinio, visuomeninio ar kitokio spaudimo.

Pagrindinių teisių apsaugą Europos Sąjungos teisėje aptarė Europos Sąjungos Teisingumo Teismo teisėjas Irmantas Jarukaitis. Jo pranešimas buvo skirtas Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos veiksmingumui užtikrinti ESTT jurisprudencijoje. Pranešimas išryškino nacionalinių ir Europos teismų dialogo svarbą: Europos Sąjungos teisėje įtvirtinti pagrindinių teisių standartai įgyvendinami nacionaliniams teismams nagrinėjant konkrečias bylas, o bendradarbiavimas su ESTT padeda užtikrinti vienodą ir veiksmingą ES teisės taikymą.

Teisėjų tarybos pirmininkė ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininkė Danguolė Bublienė taip pat akcentavo, kad Europos teisės veiksmingumas priklauso nuo nacionalinių teismų gebėjimo ją taikyti ir aiškinti bendradarbiaujant su ESTT. Pasak jos, toks teisminis dialogas stiprina ne tik žmogaus teisių apsaugą, bet ir pačią Europos teisinę erdvę.

Europos Žmogaus Teisių Teismo teisėjas Artūrs Kučs analizavo dar vieną šiuolaikinės demokratijos iššūkį – saviraiškos ir susirinkimų laisvių bei laisvų rinkimų apsaugą dezinformacijos ir konfliktų amžiuje. Jis atkreipė dėmesį į kibernetines atakas ir dezinformacijos kampanijas, kuriomis siekiama paveikti viešąją diskusiją ir pakirsti pasitikėjimą demokratinėmis institucijomis, taip pat teismais.

Konferencijoje išryškėjo dvi glaudžiai susijusios pagrindinių teisių apsaugos Europoje perspektyvos – Europos žmogaus teisių konvencijos, kurią pristatė Ivana Jelić ir Artūrs Kučs, ir Europos Sąjungos teisės, kurią aptarė Irmantas Jarukaitis. Jas jungė nacionaliniams teismams esminis klausimas – kaip užtikrinti, kad teisinės valstybės ir pagrindinių teisių standartai veiktų ne tik principų lygiu, bet ir ginant žmogaus teises konkrečiose bylose.

Diskusiją apie teisinės valstybės stiprinimą Europoje papildė Suomijos vyriausiojo administracinio teismo pirmininkas ir ACA-Europe valdybos vicepirmininkas Kari Kuusiniemi, aptaręs aukščiausiųjų administracinių teismų bendradarbiavimo reikšmę stiprinant teisinę valstybę, ir Lenkijos vyriausiojo administracinio teismo pirmininkas Jacek Chlebny, pristatęs Lenkijos administracinių teismų patirtį migracijos ir pabėgėlių bylose. Pirmosios konferencijos dalies įžvalgas apibendrino Vilniaus universiteto Teisės fakulteto docentė Vygantė Milašiūtė.

Saugumas ir žmogaus teisės – ne pasirinkimas „arba, arba“

Viena ryškiausių konferencijoje aptartų temų buvo teismų vaidmuo sprendžiant bylas, kai susiduria nacionalinio saugumo interesai ir asmens teisės.

Latvijos Respublikos Aukščiausiojo Teismo Senato Administracinių bylų departamento pirmininkė Anita Kovaļevska pristatė Latvijos teismų patirtį vertinant žmogaus teisių apribojimus geopolitinių grėsmių kontekste. Ji pabrėžė, kad geopolitinės grėsmės savaime nekeičia teisės taikymo metodikos – teismui ir toliau tenka derinti susiduriančias konstitucines vertybes ir konkrečioje byloje vertinti žmogaus teisių ribojimo pagrįstumą bei proporcingumą. Bendro pobūdžio grėsmes būtina vertinti atsižvelgiant į konkretaus žmogaus situaciją.

Lietuvos patirtimi šioje diskusijoje pasidalijo LVAT pirmininkė Skirgailė Žalimienė, savo pranešime nagrinėjusi teisinės valstybės principą Europos Sąjungoje žmogaus teisių apsaugos požiūriu ir aptarusi Lietuvos teismų praktiką.

Teisingumo vykdymas Ukrainoje karo sąlygomis

Konferencijoje ypač reikšminga buvo Ukrainos teisėjų patirtis. Administracinio kasacinio teismo prie Ukrainos Aukščiausiojo Teismo teisėjas Sergiy Chyrkin kalbėjo apie Ukrainos teismų sistemos veiklą karo metu – aplinkoje, kurioje institucijoms kasdien tenka derinti valstybės saugumo poreikius, žmogaus teisių apsaugą ir teisingumo vykdymo tęstinumą.

Sergiy Chyrkin pabrėžė Lietuvos ir Ukrainos teismus siejantį supratimą, kad nepriklausoma teisminė valdžia yra pamatinė demokratijos garantija. Karo sąlygomis Ukrainos administraciniai teismai, jo vertinimu, kasdien susiduria su išbandymais, atskleidžiančiais valstybės gebėjimą išlikti teisine valstybe.

Skirtingų nacionalinių teismų patirtis atskleidė ir kitus teisinės valstybės aspektus. Švedijos vyriausiojo administracinio teismo pirmininkė Linda Haggren kalbėjo apie aukščiausiojo administracinio teismo paskirtį kurti precedentus ir suteikti teisės taikymo gaires. Toks teismo sprendimas peržengia konkretaus ginčo ribas – padeda žmonėms, verslui ir viešojo sektoriaus institucijoms geriau suprasti, kaip analogiškomis aplinkybėmis turėtų būti taikoma teisė, ir taip prisideda prie teisinio tikrumo.

Čekijos Respublikos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko pavaduotoja Barbara Pořízková nagrinėjo prezidento vaidmenį ir įgaliojimų ribas teisinėje valstybėje, o Norvegijos teismų administracijos direktorius Leif Otto Østerbø dėmesį skyrė teismų nepriklausomumui ir atskaitomybei kaip dviem visuomenės pasitikėjimo teismais ramsčiams.

Teisėjų nepriklausomumas ir atsakomybė stiprina pasitikėjimą teismais

Teisėjų nepriklausomumas buvo pagrindinė ir konferenciją užbaigusios diskusijos tema. Diskusijoje „Teisėjų nepriklausomumo užtikrinimas kintančiame pasaulyje“ dalyvavo Administracinio kasacinio teismo prie Ukrainos Aukščiausiojo Teismo teisėja Liudmyla Yeresko, Norvegijos apeliacinio teismo teisėjas Torstein Frantzen, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėja Gabrielė Juodkaitė-Granskienė, Europos teismų tarybų tinklo Nuolatinio biuro direktorė Milda Treigė, Vilniaus universiteto Teisės fakulteto dekanė Vigita Vėbraitė ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko pavaduotojas Ernestas Spruogis. Diskusiją moderavo Darius Žeruolis.

Konferencijoje teisėjų nepriklausomumas buvo nagrinėjamas kaip būtina teisingumo vykdymo sąlyga, neatsiejama nuo atsakomybės, skaidrumo ir visuomenės pasitikėjimo. Milda Treigė atkreipė dėmesį į tai, kad nepriklausomumui užtikrinti svarbios ne tik formalios jo garantijos, bet ir tai, kaip jos veikia praktikoje – teismų valdymas, bylų paskirstymas, darbo krūvis, sprendimų motyvavimas ir gebėjimas atsispirti išoriniam spaudimui.

NTA direktorės Jurgos Greičienės teigimu, būtent todėl tarptautinis profesinis dialogas svarbus ne tik teisėjams, bet ir teismų savivaldą aptarnaujančioms institucijoms.

„Teismų sistemos skirtingose valstybėse veikia nevienodomis aplinkybėmis, tačiau susiduria su vis daugiau bendrų iššūkių – nuo teisėjų nepriklausomumo ir visuomenės pasitikėjimo iki gebėjimo užtikrinti veiksmingą teisingumą krizių sąlygomis. Tarptautinis dialogas leidžia dalytis gerąja praktika, kaip teismų savivaldą aptarnaujančios institucijos gali prisidėti kuriant sąlygas nepriklausomiems, atsakingiems, atspariems iššūkiams ir visuomenės pasitikėjimą turintiems teismams“, – teigia Nacionalinės teismų administracijos direktorė Jurga Greičienė.

Konferencijoje pristatytos patirtys parodė, kad Europos teismai susiduria su įvairiais iššūkiais – nuo teisingumo vykdymo karo sąlygomis Ukrainoje iki migracijos, dezinformacijos, nacionalinio saugumo ar visuomenės pasitikėjimo klausimų kitose valstybėse. Tačiau visais šiais atvejais galioja tas pats teisinės valstybės principas: sudėtingos aplinkybės savaime nepanaikina pareigos laikytis teisės. Viešosios valdžios sprendimai turi ir toliau būti tikrinami teisme, žmogaus teisių ribojimai – pagrįsti ir proporcingi, o teisėjai – turėti realias galimybes nepriklausomai priimti sprendimus.

Tarptautinę konferenciją „Teismų vaidmuo stiprinant demokratiją ir teisinę valstybę iššūkių laikotarpiu“ organizavo Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ir Nacionalinė teismų administracija. Renginys finansuotas 2021–2028 m. Norvegijos finansinio mechanizmo Dvišalio bendradarbiavimo fondo lėšomis.