Naujienos

Lošimų ir loterijų priežiūra bei kontrolė: pareiga nurodyti asmens nenaudai priimto akto motyvus siekiama suteikti suinteresuotajam asmeniui pakankamai informacijos, kuri leistų žinoti, ar aktas yra pagrįstas, o jeigu jis turi trūkumų – ginčyti jo galiojimą teisme, ir leisti šiam teismui atlikti šio akto teisėtumo kontrolę.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) 2025 m. rugsėjo 24 d. nutartimi išnagrinėjo ginčą tarp UAB „Olympic Casino Group Baltija“ (Bendrovė) ir Vilniaus miesto savivaldybės tarybos Vilniaus miesto savivaldybės tarybos, atstovaujamos Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (Taryba). LVAT pripažino, jog Tarybos sprendimas neišduoti leidimo Bendrovei steigti automatų saloną ir lažybų punktą yra nepagrįstas ir neteisėtas.

Bendrovė Vilniaus miesto savivaldybės administracijai pateikė prašymą sutikti, kad būtų steigiamas automatų salonas ir lažybų punktas adresu. Tarybos posėdyje buvo nuspręsta nesutikti, jog pareiškėjas steigtų automatų saloną ir lažybų punktą patalpose. Tarybos sprendimas buvo grindžiamas vietos gyventojų apklausa ir vietovės bendru vertinimu: visi apklausti gyventojai nepritarė atidaryti ar steigti lošimų organizavimo vietą; netoli vietovės yra švietimo įstaiga, priklausomybės ligų gydymo įstaiga; policijos nuomone, organizuoti lošimų vietas gyvenamų namų kvartale nėra tinkama.

LVAT konstatavo, jog nagrinėjamu atveju susiklostė situacija, kai Tarybos aiškinamajame rašte, komitetų posėdžių protokoluose ar kituose dokumentuose buvo pateiktas skirtingas teisinis vertinimas, tačiau pačiame ginčijamame akte nebuvo nurodyta jokių šio sprendimo priėmimo faktinių ar teisinių pagrindų, lėmusių Tarybos neigiamą nuomonę. Atsižvelgus į ginčo teisines aplinkybes nutartyje pažymėta, jog teisė į gerą administravimą ir veiksmingą teisinę gynybą garantuojama ir Europos Sąjungos (ES) teisėje, kuri šioje byloje pripažinta svarbia kaip papildomu teisės aiškinimo šaltiniu.

Pagal ES pagrindinių teisių chartijos 41 straipsnio 2 dalies c punktą, teisė į gerą administravimą apima administracijos pareigą pagrįsti savo sprendimus, o šios chartijos 47 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad kiekvienas asmuo, kurio teisės ir laisvės, garantuojamos ES teisės, yra pažeistos, turi teisę į veiksmingą jų gynybą teisme šiame straipsnyje nustatytomis sąlygomis. ES teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog pareiga nurodyti asmens nenaudai priimto akto motyvus siekiama, viena vertus, suteikti suinteresuotajam asmeniui pakankamai informacijos, kuri leistų žinoti, ar aktas yra pagrįstas, o jeigu jis turi trūkumų – ginčyti jo galiojimą ES teisme, ir, kita vertus, leisti šiam teismui atlikti šio akto teisėtumo kontrolę. Taip suformuluota pareiga motyvuoti yra esminis ES teisės principas, nuo kurio gali būti nukrypta tik dėl imperatyvių reikalavimų. Todėl iš principo apie motyvus suinteresuotajam asmeniui turi būti pranešta kartu su jo nenaudai priimtu aktu ir motyvų stokos negali ištaisyti tai, kad suinteresuotasis asmuo apie sprendimo motyvus sužino per procesą ES teisme.

Dėl šių priežasčių LVAT konstatavo, jog priėmus nemotyvuotą Tarybos sprendimą buvo pažeisti esminiai viešojo administravimo reikalavimai, o viešojo administravimo subjektas neturėtų individualaus administracinio sprendimo priėmimo motyvų nurodyti tik teismo proceso metu.

Administracinė byla Nr. eA-751-552/2025