Naujienos

Nekilnojamųjų kultūros vertybių apsauga: tam, kad konkretus objektas dėl teisinės apsaugos reikalingumo nebūtų vertinamas, užtenka, jog būtų vaizduojami atvaizdai asmenų, kurie patys nebūtinai tiesiogiai vykdė Lietuvos gyventojų represijas ar yra tiesiogiai už jas atsakingi.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) 2024 m. birželio 12 d. nutartimi išnagrinėjo ginčą tarp pareiškėjo ir Kultūros paveldo departamento bei Vilniaus miesto savivaldybės tarybos dėl aktų, susijusių su Petro Cvirkos paminklo Vilniuje teisine apsauga. Išnagrinėjęs bylą, LVAT nutarė, jog pareiškėjo ginčyti aktai yra pagrįsti ir teisėti, o jo skundas atmestinas.

Kultūros paveldo departamentas priėmė aktą netaikyti teisinės apsaugos Petro Cvirkos paminklui, esančiam Vilniuje, nes sprendžiant dėl teisinės apsaugos reikalingumo nevertinami objektai (išskyrus neveikiančias kapines, kapus, palaikų laidojimo ar užkasimo vietas), kuriuose vaizduojama arba kurių sudedamoji dalis yra už okupacinių režimų vykdytas Lietuvos gyventojų represijas atsakingų Vokietijos nacionalsocialistų partijos ar SSRS komunistų partijos vadovų, narių ar kitų asmenų atvaizdai (Nekilnojamųjų kultūros vertybių vertinimo atrankos ir reikšmingumo lygmenys nustatymo kriterijų aprašo (Aprašas) 10.4 p.). Kultūros paveldo departamentas rėmėsi Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro išvada, pagal kurią Petras Cvirka savo politinėje-visuomeninėje veikloje aktyviai kolaboravo su okupacinės sovietinės valdžios struktūromis, o jo kolaboravimas sukėlė didelių ir žalingų pasekmių Lietuvos valstybės ir jos piliečių likimui.

Pareiškėjas, nesutikdamas su šiuo aktu, su skundu kreipėsi į teismą, teigdamas, jog Aprašo 10.4 punkto taikymui būtina nustatyti, kad asmuo yra atsakingas už Lietuvos žmonių represijas. Pareiškėjas siekė įrodyti, jog Petras Cvirka neatitinka šio kriterijaus, nes nėra duomenų apie tai, kad egzistuotų nacionalinėje ar tarptautinėje teisėje nustatytos sąlygos, kurios leistų teigti, jog už represijomis padarytus nusikaltimus būtų atsakingas Petras Cvirka. Dėl to, pareiškėjo vertinimu, Aprašo 10.4 punktas nesuteikė teisinio pagrindo Kultūros paveldo departamentui netaikyti Petro Cvirkos paminklui Vilniuje teisinės apsaugos.

LVAT, įvertinęs Aprašo nuostatas ir šalių argumentus, nesutiko su pareiškėjo argumentu, kad Aprašo 10.4 papunkčio taikymui būtina nustatyti, jog asmuo (šiuo atveju Petras Cvirka) yra atsakingas už Lietuvos žmonių represijas. Pagal Aprašo 10.4 papunkčio formuluotę būtent minimos partijos – Vokietijos nacionalsocialistų partija ar SSRS komunistų partija – yra atsakingos už Lietuvos gyventojų represijas. LVAT vertinimu, Aprašo 10.4 papunkčio taikymui pakanka vien vaizduojamo asmens narystės vienoje iš minėtų partijų, o ginčytame akte nebuvo teigiama, jog Petras Cvirka yra atsakingas už okupacinių režimų vykdytas Lietuvos gyventojų represijas. Įvertinęs tai, LVAT padarė išvadą, jog šiuo atveju Petro Cvirkos paminklui Vilniuje teisinė apsauga netaikyta pagrįstai.

Administracinė byla Nr. eA-340-525/2024.