Naujienos

Vartotojų teisių apsauga: Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba, atlikdama tyrimą ir priimdama sprendimą, turi aiškiai nustatyti ir atskleisti pažeidimą pagrindžiančias aplinkybes, o to nepadarius atitinkamo sprendimo dalis yra naikintina.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) 2026 m. sausio 20 d. nutartimi iš dalies tenkino UAB „Kesko Senukai Digital“ (Bendrovė) apeliacinį skundą ir panaikino dalį Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos (Tarnyba) nutarimo. LVAT sumažino Bendrovei skirtą 2 200 Eur baudą iki 1 700 Eur.

Pagal bylos aplinkybes Bendrovė vykdo elektroninę prekybą interneto svetainėse, taikydama lojaliems ir nelojaliems klientams skirtingą kainodarą pagal lojalumo programą „SMART NET“ arba taikydama nuolaidų kodus. Įvertinusi Bendrovės kainodaros praktiką, Tarnyba byloje ginčytu nutarimu nusprendė, jog Bendrovė pažeidė dviejų Civilinio kodekso nuostatų (6.353 straipsnio 8 dalies ir 6.228⁸ straipsnio 2 dalies) reikalavimus.

Tarnyba dėl pirmojo pažeidimo nurodė, kad pareiškėjo taikoma kainodara, kai skelbiama kaina, taikoma lojalumo programos „SMART NET“ nariams, lyginama su įprasta (reguliaria) prekės kaina, yra laikytina pranešimu apie kainų sumažinimą. Pagal Civilinio kodekso nuostatą tokiu atveju pardavėjas turėjo nurodyti referencinę „ankstesnę“ kainą, t. y. paskutinę mažiausią prekės kainą, kurią pardavėjas taikė per 30 dienų laikotarpį iki jos sumažinimo. Remdamasi ta pačia nuostata, Tarnyba taip pat nustatė pažeidimą dėl Bendrovės taikytų nuolaidos kodų „OFF25“, „APP30“ ir pan.

LVAT pažymėjo, jog aktualia Civilinio kodekso nuostata yra įgyvendinama Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 98/6/EB dėl vartotojų apsaugos žymint vartotojams siūlomų prekių kainas (Kainų žymėjimo direktyva) nuostatos. Nors bet koks autoritetingas teisės aiškinimas turi būti grindžiamas direktyvos tekstu ir tiesiogiai Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimais, tačiau nacionaliniai teismai, spręsdami ginčus, privalo atsižvelgti į Europos Komisijos rekomendacijas, ypač kai jos padeda paaiškinti nacionalinių priemonių, priimtų siekiant jas įgyvendinti, aiškinimą arba kai jos yra skirtos papildyti privalomas Europos Sąjungos teisės nuostatas.

Įvertinęs ginčui reikšmingas nuostatas, LVAT pažymėjo, jog šiuo atveju Tarnyba pagrįstai įvertino kaip pranešimą apie kainų sumažinimą pareiškėjo „dvigubą kainodarą“, kai skelbiama kaina, taikoma lojalumo programos „SMART NET“ nariams, pateikiama su įprasta (reguliaria) prekės kaina, kuri taikoma ne lojalumo programos „SMART NET“ nariams. Šiuo aspektu LVAT nenustatė Kainų žymėjimo direktyvos nuostatosišimties.

Vis dėlto spręsdamas dėl pirmojo pažeidimo LVAT nepritarė Tarnybos argumentams, jog Bendrovės taikyti nuolaidų kodai neatitiko teisės aktų reikalavimų. Šiuo aspektu buvo konstatuota, jog Tarnybos prekių kainų pokyčių Bendrovės elektroninėje parduotuvėje tyrimas dėl skelbiamų nuolaidų kodų taikymo nebuvo tiek išsamus, kad atvejus dėl nuolaidų kodų taikymo vienareikšmiškai būtų galima vertinti bendrais pranešimais apie kainų sumažinimą. Taigi byloje nepakako duomenų pažeidimui pagrįsti ir LVAT panaikino šią Tarnybos nutarimo dalį.

Tarnyba dėl antrojo pažeidimo siekė įrodyti, jog pareiškėjas pateikė dalį informacijos apie pagrindines prekės savybes ne valstybine kalba, nors pagal teisės aktus privalėjo suteikti vartotojams informaciją aiškiai ir suprantamai. LVAT, vertindamas  šią Tarnybos nutarimo dalį, pažymėjo, jog pagal aktualų teisinį reguliavimą Bendrovei kilo pareiga aiškiai ir suprantamai suteikti vartotojui informaciją ne apie visas ar bet kokias, o apie pagrindines prekės ar paslaugos savybes. Kadangi Tarnyba nutarime nenustatė ir neaptarė, kokios Bendrovės nuotoline sutartimi parduodamų prekių savybės yra pagrindinės, ir kokios konkrečiai informacijos apie pagrindines prekių savybes (jų dalį) Bendrovė nesuteikė vartotojams, LVAT panaikino šią sprendimo dalį.

Administracinė byla Nr. eA-537-624/2026