Naujienos

ES finansavimas: Finansinei korekcijai taikyti nepakanka nustatyti vien viešųjų pirkimų reikalavimų pažeidimą, būtina pagrįsti ir galimą žalą Europos Sąjungos biudžetui.

2026 m. spalio 28 d. LVAT išnagrinėjo Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos ir Centrinės projektų valdymo agentūros (CPVA) ginčą dėl savivaldybei pritaikytos 569 435,46 Eur finansinės korekcijos už pažeidimą, įgyvendinant projektą „Kompleksinis tikslinės teritorijos daugiabučių kiemų tvarkymas“.

2019 m. savivaldybė paskelbė viešąjį pirkimą daugiabučių kiemų sutvarkymo darbams atlikti, o 2020 m. su konkursą laimėjusia bendrove sudarė rangos sutartį. Projekto darbų vertė siekė apie 5,7 mln. eurų. Vykdant sutartį, darbų atlikimo terminai buvo pratęsti, tačiau rangovas neužtikrino, kad visą pratęstą laikotarpį galiotų sutarties įvykdymo užtikrinimas ir civilinės atsakomybės draudimas. Šie dokumentai nustojo galioti likus maždaug 15 mėnesių iki statybos užbaigimo.

CPVA nustatė, kad savivaldybė, nereikalaudama pratęsti draudimo ir sutarties įvykdymo užtikrinimo, iš esmės pakeitė viešojo pirkimo sutarties sąlygas. Agentūros vertinimu, tokie pakeitimai galėjo turėti įtakos tiekėjų konkurencijai ir suteikti rangovui nepagrįstą ekonominį pranašumą. Dėl to CPVA pritaikė 10 proc. nuo pirkimo sutarties vertės finansinę korekciją.

Savivaldybė su šiuo sprendimu nesutiko. Ji teigė, kad draudimo dokumentų nepratęsimas neturėjo įtakos konkurencijai, sutarties šalių ekonominei pusiausvyrai ar Europos Sąjungos biudžetui. Savivaldybės vertinimu, rangovo sutaupytos draudimo išlaidos buvo nedidelės, o darbai atlikti tinkamai, todėl beveik 570 tūkst. eurų finansinė korekcija buvo neproporcinga.

Išnagrinėjęs bylą LVAT sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad savivaldybė pažeidė Viešųjų pirkimų įstatyme įtvirtintus tiekėjų lygiateisiškumo ir skaidrumo principus bei viešojo pirkimo sutarties keitimo reikalavimus. Tačiau teismas pabrėžė, kad viešųjų pirkimų taisyklių pažeidimas savaime nereiškia, jog buvo padaryta arba galėjo būti padaryta žala Europos Sąjungos biudžetui.

LVAT, remdamasis Europos Sąjungos Teisingumo Teismo jurisprudencija ir savo ankstesne praktika, pažymėjo, kad finansinė korekcija gali būti taikoma tik nustačius visas būtinas pažeidimo sąlygas, įskaitant faktinį ar galimą neigiamą poveikį Europos Sąjungos biudžetui. Nors neprivaloma tiksliai apskaičiuoti galimos žalos dydžio, jos atsiradimo galimybė turi būti pagrįsta konkrečiomis aplinkybėmis ir negali būti preziumuojama.

Vertinant galimą poveikį gali būti atsižvelgiama į konkretaus viešojo pirkimo konkurencinę aplinką, tiekėjų dalyvavimo galimybes, konkurencijos realumą ir tai, kaip nustatytas pažeidimas galėjo paveikti Europos Sąjungos lėšų panaudojimą.

Teisėjų kolegija nustatė, kad CPVA sprendime nebuvo pateikta argumentų, pagrindžiančių, kaip savivaldybės padarytas viešųjų pirkimų pažeidimas galėjo paveikti Europos Sąjungos biudžetą. Taigi agentūra finansinę korekciją pritaikė neįvertinusi visų būtinų jos taikymo sąlygų.

LVAT patenkino Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą, panaikino pirmosios instancijos teismo sprendimą, kuriuo buvo atmestas pareiškėjo skundas, ir CPVA sprendimą dėl 569 435,46 Eur finansinės korekcijos. Teismas taip pat išaiškino, kad panaikinus CPVA sprendimą pradėta pažeidimo tyrimo procedūra lieka neužbaigta, todėl agentūra, užbaigusi šią procedūrą, turės priimti naują sprendimą.

Šis LVAT sprendimas reikšmingas Europos Sąjungos lėšomis finansuojamų projektų priežiūrai, nes patvirtina, kad finansinės korekcijos negali būti grindžiamos vien formaliu viešųjų pirkimų reikalavimų pažeidimo nustatymu – kiekvienu atveju turi būti individualiai pagrįstas galimas poveikis Europos Sąjungos finansiniams interesams.

Administracinė byla Nr. eA-636-821/2026