Naujienos

Rinkimai: viešojoje teisėje galioja plečiamojo viešosios teisės normų aiškinimo ribojimas, be kita ko draudžiantis plečiamai aiškinti ar laisvai interpretuoti imperatyvias Rinkimų kodekso normas, pagal kurias rinkimų komisijų narių darbas yra apmokamas.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) 2024 m. lapkričio 13 d. priimta nutartimi nepripažino pareiškėjo argumentų dėl ginčyto Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) rašto pagrįstais ir atmetė pareiškėjo apeliacinį skundą.

Pareiškėjas dirbo savivaldybės rinkimų komisijoje ir pateikė VRK prašymą nemokėti jam atlyginimo už darbą komisijoje, norėdamas dirbti visuomeniniais pagrindais neatlygintinai. Išnagrinėjusi pareiškėjo prašymą, VRK byloje ginčytu raštu netenkino šio pareiškėjo prašymo, teigdama, jog rinkimų komisijos narių darbas yra apmokamas ir negali būti dirbamas visuomeniniais pagrindais neatlygintinai. Nesutikdamas su šiuo raštu, pareiškėjas teigė, jog naujai priimtas Rinkimų kodeksas nenustatė jokių ribojimų asmeniui pasirinkti dirbti rinkimų komisijos nariu neatlygintinai, o anksčiau nebuvo ribojama komisijos nario teisė pasirinkti, ar jam dirbti už atlyginimą, ar neatlygintinai. Pareiškėjo vertinimu, negali būti ribojama asmens teisė atsisakyti apmokėjimo už tokį darbą, nes tai laikytina asmens teisės laisvai pasirinkti darbą pažeidimu, o jeigu komisijos nariui darbas komisijoje nėra pagrindinė veikla ir jis komisijoje dirba neatlygintinai, darbas turi būti laikomas savanorišku darbu ir turi būti apskaitomas kaip savanoriškas, neatlygintinis darbas.

LVAT, nagrinėdamas pareiškėjo argumentus, pažymėjo, jog rinkimų komisijų veiklą reglamentuojančios teisės normos priskirtinos viešajai teisei, kurioje dominuoja imperatyvus teisinio reguliavimo metodas, t. y. draudžiama tai, ko tiesiogiai nenustato teisės normos. Be to, viešojoje teisėje galioja ir plečiamojo viešosios teisės normų aiškinimo ribojimas, draudžiantis plečiamai aiškinti ar laisvai interpretuoti imperatyvias Rinkimų kodekso normas.

Spręsdamas dėl Rinkimų kodekse nustatyto teisinio reguliavimo, LVAT pažymėjo, jog šio kodekso 51 straipsnyje nustatyta, kad rinkimų komisijų narių darbas yra apmokamas – už darbo dieną rinkimų komisijose nustatomas atlyginimas pagal atitinkamus tarifus, skaičiuojamus nuo pareiginės algos bazinio dydžio, o kituose teisės aktuose kitokio teisinio reguliavimo nenustatyta. Dėl to VRK neturėjo teisinio pagrindo veikti kitaip nei leido galiojantys teisės aktai ir privalėjo atsisakyti tenkinti pareiškėjo prašymą. Taip pat LVAT nurodė, jog darbas rinkimų komisijos nariu nėra priverstinis ar susietas su kokių nors pareiškėjui privalomų pareigų vykdymu, nes pareiškėjas galėjo nesutikti būti paskirtas komisijos nariu ar bet kada atsistatydinti, o prieš tapdamas rinkimų komisijos nariu, pareiškėjas savanoriškai raštiškai pasižadėjo gerbti ir vykdyti Konstituciją bei įstatymus, taigi sutiko ir dirbti apmokamą rinkimų komisijos nario darbą.

Byloje buvo atmesti pareiškėjo teiginiai, jog Rinkimų kodekse egzistuoja teisės spraga dėl teisės aktuose nenumatytos galimybės rinkimų komisijos nariams dirbti visuomeniniais pagrindais ir neatlygintinai. Šiuo aspektu LVAT nusprendė, kad teisinis reguliavimas – darbo užmokesčio rinkimų komisijų nariams mokėjimo principai ir pagrindinės taisyklės – yra eksplicitiškai nustatytas Rinkimų kodekse, o pareiškėjas nepateikė įtikinamų argumentų, kad šiame kodekse būtų būtina papildomai nustatyti galimybę rinkimų komisijos nariams atlikti savo funkcijas neatlygintinai.

Administracinė byla Nr. eA-848-552/2024.