Naujienos

Finansų rinkų priežiūra: LVAT kreipėsi į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą siekdamas išsiaiškinti, kas laikytinas tiesioginio debeto paslaugų teikėju ir kaip turėtų būti kvalifikuojamos nagrinėjamoje byloje mokėjimo įstaigos teikiamos mokėjimo paslaugos.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (LVAT) išplėstinė teisėjų kolegija 2025 m. balandžio 9 d. nutartimi kreipėsi į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą (ESTT) prašydama priimti prejudicinį sprendimą klausimais, susijusiais su tiesioginio debeto paslauga ir jo teikėju, taip pat dėl mokėjimo operacijų aptarnavimo ir mokėjimo inicijavimo paslaugų kvalifikavimo.

Šis kreipimasis susijęs su ginču tarp pareiškėjo UAB „Alternative Payments“ (Bendrovė) ir atsakovo Lietuvos banko dėl pastarojo valdybos priimto nutarimo, kuriuo panaikintas Bendrovės mokėjimo įstaigos licencijos galiojimas. Licencija Bendrovei suteikė teisę teikti tokias mokėjimo paslaugas kaip pinigų perlaidos bei mokėjimo priemonių išleidimas ir (arba) gaunamų mokėjimų apdorojimas.

Lietuvos bankas savo nutarime konstatavo dešimt pažeidimų, sudariusių pagrindą panaikinti Bendrovės licenciją, tačiau LVAT į ESTT prejudiciniais klausimais kreipiasi tik dėl vieno iš jų – dėl įtariamo tiesioginio debeto paslaugų teikimo be licencijos. Lietuvos bankas vertina, kad tokia veikla pažeidžia Mokėjimo įstaigų įstatymo 4 straipsnio 1 dalies reikalavimus.

Pareiškėjas teigia, kad SEPA tiesioginis debetas jo atveju naudojamas tik kaip techninis sprendimas, leidžiantis apdoroti mokėjimus jo klientų – prekybininkų – vardu. Lietuvos bankas su tokiu aiškinimu nesutinka, vertindamas, kad tokiu būdu pareiškėjas inicijuoja mokėjimo nurodymą pagal išankstinį mokėtojų Bendrovės klientams (prekybininkams, lėšų gavėjams) duotą sutikimą dėl automatinio lėšų nurašymo nuo mokėtojų sąskaitų ir teikia tiesioginio debeto paslaugą.

LVAT byloje analizavo, ar Bendrovės veikla, kai ji – kaip lėšų gavėjo mokėjimo paslaugų teikėja – perduoda Bendrosios mokėjimų eurais erdvės (SEPA) tiesioginio debeto nurodymus, bet pati tiesiogiai neatlieka lėšų nurašymo operacijų, gali būti laikoma tiesioginio debeto paslaugų teikimu.

LVAT nustatė, kad apibrėžiant tiesioginio debeto sąvoką 2015 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2015/2366 dėl mokėjimo paslaugų vidaus rinkoje (Direktyva 2015/2366) 4 straipsnio 23 dalyje ir 2012 m. kovo 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 260/2012, kuriuo nustatomi kredito pervedimų ir tiesioginio debeto operacijų eurais techniniai ir komerciniai reikalavimai, (Reglamentas Nr. 924/2009) 2 straipsnio 2 dalyje nėra nurodoma, kuri mokėjimo įstaiga yra laikoma tiesioginio debeto paslaugų teikėja.

Atsižvelgdamas į tai, pirmuoju prejudiciniu klausimu LVAT siekia išsiaiškinti, ar Reglamento Nr. 924/2009 2 straipsnio 2 dalis ir Direktyvos 2015/2366 4 straipsnio 23 dalis, I priedo 3 punkto a papunktis ir I priedo 4 punkto a papunktis turi būti aiškinami taip, kad tiesioginio debeto paslaugų teikėju laikytinas tik mokėtojo mokėjimo paslaugų teikėjas, ar šią paslaugą teikia tiek mokėtojo, tiek gavėjo mokėjimo paslaugų teikėjas.

Antruoju klausimu LVAT klausia, ar Reglamento Nr. 260/2012 2 straipsnio 2 dalis ir Direktyvos 2015/2366 4 straipsnio 23 dalis, I priedo 3 punkto a papunktis ir 4 punkto a papunktis tokiomis aplinkybėmis, kokios susiklostė nagrinėjamoje byloje, turi būti aiškinami taip, kad mokėjimo įstaiga, kaip gavėjo mokėjimo paslaugų teikėjas, kuri perduoda tiesioginio debeto nurodymus, bet pati tiesiogiai neatlieka lėšų nurašymo operacijų ir surenka lėšas pagal klientams (lėšų gavėjams) iš anksto duotus mokėtojų sutikimus į riboto funkcionalumo sąskaitas, teikia tiesioginio debeto paslaugą.

Bendrovė turi licenciją teikti mokėjimo operacijų aptarnavimo paslaugą (pagal Mokėjimų įstatymą – gaunamų mokėjimų apdorojimas).

Jei atsakius į pirmąjį klausimą gavėjo mokėjimo paslaugų teikėjas nelaikytinas tiesioginio debeto paslaugų teikėju ir atsakymas į antrąjį klausimą yra neigiamas, trečiuoju klausimu LVAT klausia, ar Direktyvos 2015/2366 4 straipsnio 44 dalis ir I priedo 5 punktas tokiomis aplinkybėmis, kokios susiklostė nagrinėjamoje byloje, turi būti aiškinami taip, kad mokėjimo įstaiga, kaip gavėjo mokėjimo paslaugų teikėjas, kuri perduoda tiesioginio debeto nurodymus, bet pati tiesiogiai neatlieka lėšų nurašymo operacijų ir surenka lėšas pagal klientams (lėšų gavėjams) iš anksto duotus mokėtojų sutikimus, vėliau jas pervesdama į klientų sąskaitas, esančias kituose mokėjimo paslaugų teikėjuose, teikia mokėjimo operacijų aptarnavimo paslaugą.

Pagal bylos faktines aplinkybes, būtent Bendrovės (mokėjimo įstaigos) klientas (prekybininkas), kuris yra galutinis lėšų gavėjas, inicijuoja lėšų nurašymą iš mokėtojo (pirkėjo) sąskaitos ir duoda nurodymą Bendrovei įvykdyti mokėjimo operaciją.

Jei atsakymas į trečiąjį klausimą yra neigiamas, ketvirtuoju klausimu LVAT siekia išsiaiškinti, ar Direktyvos 2015/2366 4 straipsnio 15 dalis ir I priedo 7 punktas tokiomis aplinkybėmis, kokios susiklostė nagrinėjamoje byloje, turi būti aiškinami taip, kad mokėjimo įstaiga, kaip gavėjo mokėjimo paslaugų teikėjas, kuri inicijuoja tiesioginio debeto paslaugą pagal gavėjo nurodymą, bet pati tiesiogiai neatlieka lėšų nurašymo operacijų ir surenka lėšas pagal klientams (lėšų gavėjams) iš anksto duotus mokėtojų sutikimus, teikia mokėjimo inicijavimo paslaugą.

Administracinė byla sustabdyta iki bus gautas Europos Sąjungos Teisingumo Teismo prejudicinis sprendimas.

Administracinė byla Nr. eA-162-629/2025

Visą nutarties tekstą galite rasti paspaudę šią nuorodą.