Naujienos

Europos Sąjungos finansinė parama: rengdama pirkimo dokumentus, perkančioji organizacija yra saistoma imperatyvių techninės specifikacijos formulavimo reikalavimų, tačiau jų pažeidimas savaime neatleidžia paramą administruojančios institucijos nuo pareigos įvertinti poveikį konkurencinei aplinkai.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas išnagrinėjo bylą dėl Centrinės projektų valdymo agentūros sprendimo sumažinti pareiškėjui – Panevėžio miesto savivaldybės administracijai – mokėtiną paramą 13 934,07 Eur suma. Šis sprendimas buvo priimtas nustačius, kad pareiškėjas, apibūdindamas pirkimo objektą, nurodė konkrečius standartus, tačiau nenumatė galimybės siūlyti jiems lygiaverčius sprendinius. Atsakovo teigimu, tuo buvo pažeista pareiga užtikrinti tiekėjų lygiateisiškumą ir veiksmingą konkurenciją.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2026 m. balandžio 29 d. sprendime konstatavo, kad perkančioji organizacija, pirkimo objektą apibrėždama konkrečiu standartu, privalo kartu nurodyti frazę „arba lygiavertis“. Ši pareiga įtvirtinta tiek Direktyvoje 2014/24, tiek Viešųjų pirkimų įstatyme. Nepateikus tokios nuorodos, pirkimo sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad lygiaverčių sprendinių siūlymas nėra leidžiamas. Todėl, net ir laikant tiekėjo pasiūlymą lygiaverčiu, jis negalėtų būti vertinamas kaip atitinkantis techninės specifikacijos reikalavimus. Priešingas vertinimas reikštų faktišką pirkimo sąlygų pakeitimą ir pažeistų skaidrumo bei tiekėjų lygiateisiškumo principus. Nustačiusi, kad pareiškėjas pirkimo dokumentuose aiškiai ir suprantamai nenurodė tokios galimybės, išplėstinė teisėjų kolegija pripažino, jog Centrinė projektų valdymo agentūra pagrįstai konstatavo Viešųjų pirkimų įstatymo 37 straipsnio 4 dalies 2 punkto bei 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų lygiateisiškumo ir nediskriminavimo principų pažeidimą.

Tačiau išplėstinė teisėjų kolegija taip pat pažymėjo, jog tam, kad būtų pagrindas spręsti dėl mokėtinos paramos sumažinimo pagal Reglamentą Nr. 1303/2013, turi būti nustatyta, kad Viešųjų pirkimų įstatyme nustatytų pareigų nesilaikymas padarė arba galėjo padaryti žalos Europos Sąjungos biudžetui. Nors konkretaus finansinio poveikio dydžio įrodyti nereikalaujama, žalos atsiradimo galimybė negali būti preziumuojama. Ji turi būti pagrįsta ir individualizuota, analizuojant konkretaus viešojo pirkimo konkurencinę aplinką, pavyzdžiui, nustatant tiekėjų dalyvavimo galimybes ir aktyvumą, konkurencijos realumą, taip pat tai, kokiu būdu viešųjų pirkimų pažeidimas galėjo paveikti atitinkamo fondo lėšų panaudojimą, iškreipti konkurenciją, lemti mažiau ekonomiškai naudingo pasiūlymo pasirinkimą, įvertinant tikėtiną pirkimo rezultatą, jei pažeidimas nebūtų padarytas, ir pan. Vien formalus viešųjų pirkimų reglamentavimo pažeidimo konstatavimas, neįvertinus jo poveikio Europos Sąjungos biudžetui, savaime nėra pakankamas pagrindas konstatuoti pažeidimą pagal Reglamentą Nr. 1303/2013 ir taikyti finansinę korekciją.

Kadangi atsakovas ginčijamame sprendime nepateikė argumentų, pagrindžiančių nustatyto viešųjų pirkimų pažeidimo poveikį Europos Sąjungos biudžetui, išplėstinė teisėjų kolegija konstatavo, kad Centrinė projektų valdymo agentūra neturėjo nei teisinio, nei faktinio pagrindo taikyti finansinę korekciją. Dėl nurodytų priežasčių ginčijamas sprendimas buvo panaikintas.

Administracinė byla Nr. eA-39-789/2026