Naujienos

Administraciniame teisme ginčytas Lietuvos banko nutarimas, kuriame už nustatytus Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo ir kitų teisės aktų pažeidimus pareiškėjui UAB ,,Pervesk“ skirtas įspėjimas bei bauda, o šios įmonės vadovui – bauda.

Nagrinėjant bylą Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme (LVAT), ginčas buvo perduotas spręsti teisminės mediacijos būdu. Mediacijos metu šalys susitarė dėl taikaus susitarimo, kuriame suderinta, kad su UAB „Pervesk“ vadovu susijusi ginčyto nutarimo dalis yra negaliojanti, o nutarimu UAB „Pervesk“ paskirta bauda nuo 700 000 Eur mažinama iki 244 000 Eur.

LVAT teisėjų kolegija nutarė, kad ginčo šalys gali baigti bylą taikos sutartimi, kadangi atsižvelgiant į ginčo pobūdį, taikos sutartys neprieštarauja imperatyviosioms įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatoms, viešajam interesui, nepažeidžia trečiųjų suinteresuotų asmenų teisių ar teisėtų interesų. Ginčo šalių taikos sutartys LVAT 2021 m. gruodžio 1 d. nutartimi patvirtintos ir administracinė byla nutraukta.

Teisėjų kolegija minėtoje nutartyje be Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatyme nustatytų taikos sutarties sudarymo sąlygų pasisakė dėl esminių kriterijų, reikšmingų siekiant pasitelkus mediaciją taikiai išspręsti administracinį ginčą.

Byloje nurodyta, kad vertinant galimybę taikiai išspręsti administracinį ginčą dėl atsakomybės pagal Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymą taikymo, teismas turi įsitikinti, ar Lietuvos bankas turi diskrecijos teisę spręsti dėl taikos sutartyse aptartų aspektų ir įvertinti, ar bendrųjų teisės principų (įstatymo viršenybės, objektyvumo, proporcingumo, nepiktnaudžiavimo valdžia, efektyvumo, iš kurių išplaukia ir poreikis užtikrinti tinkamą balansą tarp reikšmingo viešojo intereso ir viešojo administravimo subjekto disponuojamų teisių) kontekste jis šią teisę įgyvendino tinkamai.

Pasak LVAT, atsakomybės už minėto įstatymo nuostatų nesilaikymą taikymas didina asmenų pasitikėjimą finansų institucijomis, finansų sistemos stabilumą bei efektyvumą, o tai yra reikšmingas viešasis interesas. Kita vertus, Lietuvos bankas turi plačią diskreciją parinkti tinkamiausią įstatyme nustatytą baudos ūkio subjektui dydį, o ginčyto nutarimo dalis, kurioje pripažintas teisės aktų pažeidimas, paliekamas galioti, taip pat paliekant, nors ir mažesnę, bet reikšmingą baudą įmonei. Įvertinęs, kad šiomis aplinkybėmis nėra paneigiamas viešasis interesas, LVAT pripažino galimybę taikos sutartimi sumažinti Lietuvos banko skirtą baudą įmonei.

Dėl baudos įmonės vadovui LVAT nurodė, kad Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo 39 straipsnio 2 dalis nėra imperatyvaus pobūdžio, ji nenustato Lietuvos banko pareigos už finansų įstaigos padarytą pažeidimą baudą skirti ir finansų įstaigos dalyviui ar valdymo organo nariui. Priešingai, minėta teisės norma suteikia Lietuvos bankui diskrecijos teisę kiekvieną kartą spręsti dėl baudos šiems subjektams skyrimo tikslingumo. Atsižvelgus, be kita ko, į tai, kad pagal byloje pateiktas taikos sutartis sankcija įmonei lieka galioti, taip pat palankiai spręsta dėl galimybės taikiu būdu atsisakyti įmonės vadovui skirti baudą.

Byloje nustačius, kad kai kurios taikos sutarčių sąlygos nėra tiesiogiai susijusios su ginčo dalyku, ir gavus ginčo šalių sutikimus, LVAT nutartimi šios sąlygos į patvirtintas taikos sutartis nebuvo įtrauktos.

Administracinės bylos Nr. eA-73-822/2021.

Cituojant ar platinant šią informaciją būtina nuoroda į informacijos šaltinį.