Naujienos

Rinkimai: asmuo, kuriam galioja bet kokia baudžiamojo poveikio priemonė, negali būti renkamas į Europos Parlamentą pagal Rinkimų kodekso 11 straipsnio 1 dalies 1 punktą.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) 2025 m. kovo 26 d. sprendimu atmetė pareiškėjos skundą ir pripažino, kad Vyriausiosios rinkimų komisijos (Komisija) sprendimas neregistruoti pareiškėjos kandidate 2024 m. birželio 9 d. rinkimuose į Europos Parlamentą dėl galiojančios baudžiamojo poveikio priemonės buvo teisėtas ir pagrįstas.

Pareiškėja ginčijo Komisijos sprendimą teigdama, kad jai taikytas ribojimas yra neproporcingas. Ji taip pat argumentavo, kad pagal principą lex retro non agit (įstatymas atgal negalioja) 2023 m. spalio 26 d. įsigalioję Rinkimų kodekso 11 straipsnio 1 dalies 1 punkto pakeitimai, nustatantys apribojimus kandidatuoti ne tik nebaigusiems atlikti teismo paskirtos bausmės, bet ir baudžiamojo poveikio priemonės, turėtų būti taikomi tik tiems asmenims, kurių teismo nuosprendžiai įsigaliojo po šio pakeitimo.

Rinkimų kodekso 11 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta, kad asmuo negali būti renkamas, kai jis yra nebaigęs atlikti teismo paskirtos bausmės ir (ar) baudžiamojo poveikio priemonės.

LVAT nustatė, kad pareiškėja Komisijos sprendimo priėmimo dieną, t. y. 2024 m. gegužės 2 d., dar nebuvo baigusi atlikti baudžiamojo poveikio priemonės, pagal kurią jai trejus metus buvo atimta teisė būti paskirtai į valstybės, savivaldybių ar jų įstaigų, įmonių bei nevalstybinių organizacijų skiriamas pareigas. Ši priemonė galioja nuo Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. vasario 23 d. nuosprendžio priėmimo dienos iki 2026 m. vasario 23 d.

Atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, LVAT 2024 m. gegužės 11 d. nutartimi kreipėsi į Konstitucinį Teismą, prašydamas ištirti, ar Rinkimų kodekso 11 straipsnio 1 dalies 1 punktas atitinka Konstituciją. LVAT savo kreipimąsi grindė, be kita ko, tuo, kad šiame straipsnyje nustatyta pasyviosios rinkimų teisės ribojimo trukmė iš esmės nesiskiria nuo Baudžiamojo kodekso 68¹ straipsnyje įtvirtinto teisės būti išrinktam atėmimo termino. Teismui kilo abejonių, ar šis teisinis reguliavimas, kuris numato pasyviosios rinkimų teisės apribojimą asmeniui, nebaigusiam atlikti bet kokios baudžiamojo poveikio priemonės, atitinka konstitucinį proporcingumo principą ir kitus Konstitucijos reikalavimus.

Konstitucinis Teismas 2025 m. vasario 6 d. nutarime išaiškino, jog Konstitucijos 56 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad Seimo nariais negali būti renkami asmenys, nebaigę atlikti bausmės pagal teismo paskirtą nuosprendį, reiškia, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo Seimo nariu negali būti renkamas, jeigu jis yra nebaigęs atlikti ne tik baigiamuoju teismo aktu jam paskirtos bausmės, bet ir baudžiamojo poveikio priemonės.

Vadovaudamasi šiuo Konstitucinio Teismo išaiškinimu ir pabrėždama, kad Konstitucinio Teismo aktai, kuriuose aiškinama Konstitucija, sudaro oficialią konstitucinę doktriną ir yra privalomi LVAT, teisėjų kolegija, konstatavo, jog bet kokios baudžiamojo poveikio priemonės galiojimas (nebaigtas atlikimas) reiškia, kad asmuo negali būti renkamas į Europos Parlamentą pagal Rinkimų kodekso 11 straipsnio 1 dalies 1 punktą. Dėl to Komisija pagrįstai neregistravo pareiškėjos kandidate rinkimuose, nes ji neatitiko minėto straipsnio reikalavimų – jai paskirta baudžiamojo poveikio priemonė dar nebuvo pasibaigusi.

Be to, LVAT konstatavo, kad Komisija pagrįstai pareiškėjai taikė 2023 m. spalio 26 d. įsigaliojusią Rinkimų kodekso 11 straipsnio 1 dalies 1 punkto redakciją. Baudžiamojo poveikio priemonės taikymas pareiškėjai ir rinkimų organizavimas yra atskiri teisiniai procesai. Rinkimų kodekso pakeitimu buvo reglamentuoti tęstiniai teisiniai santykiai, susiję su rinkimų vykdymu plačiąja prasme, o pats teisinis reguliavimas nukreiptas į ateitį. Dėl šios priežasties pareiškėjos situacija neatitiko lex retro non agit principo taikymo sąlygų.

Šiomis aplinkybėmis pareiškėjos skundas atmestas kaip nepagrįstas.

Administracinė byla Nr. eR-1-822/2025