Naujienos

Reikalavimai laukinių gyvūnų laikymui nelaisvėje bei teisės į nuosavybę ribojimai: aptvarų įrengimas, neatribojant jų nuo gyvenamojo namo; aplinka, kurioje kiltų rizika neužtikrinti tiek lankytojų, tiek ir ketinamų laikyti gyvūnų saugumo.

Pareiškėjas prašė leidimo savo teritorijoje laikyti stirnas, tačiau agentūra 2023 m. gegužės 17 d. sprendimu tokio leidimo neišdavė. Planuojamas aptvaras pateko į teritoriją, kurioje yra gyvenamasis namas, pirtis, pagalbiniai pastatai ir kiemo statiniai. Atsakovas teigė, kad laukinių gyvūnų aptvaras pagal schemą patenka į gyvenamąją zoną, kurioje žmonių lankymasis, automobilių privažiavimas prie minėtų pastatų/statinių yra neišvengiamas. Dėl šios priežasties aptvaras negali būti atribotas taip, kaip to reikalauja Laukinių gyvūnų naudojimo taisyklių 4 priedo 5 punktas, todėl negalima užtikrinti, kad gyvūnai neištrūks į laisvę ir bus garantuotas žmonių saugumas.

Pareiškėjas teigė, kad teritorija yra privati ir pašaliniai asmenys į ją nepatenka, nes jų patekimas ribojamas savivaldybės įsakymais, o lankytojų saugumo reikalavimas šiuo atveju netaikytinas. Jis tvirtino, kad agentūra nepagrįstai laiko jį ir jo šeimos narius lankytojais vien dėl to, kad jie gyvena šioje teritorijoje, nors, jo nuomone, nuolatiniai gyventojai negali būti laikomi lankytojais. Pareiškėjas prašė teismą įpareigoti Aplinkos apsaugos agentūrą išduoti prašomą leidimą.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nusprendė, kad pareiškėjas, įgyvendindamas savo nuosavybės teisę ir siekdamas gauti leidimą jam ir jo sutuoktinei priklausančiuose sklypuose laikyti nelaisvėje laukinius gyvūnus, privalo laikytis teisės aktų reikalavimų. Teismas pabrėžė, kad esminė priežastis, lėmusi sprendimą neišduoti leidimo, yra ta, jog nebuvo nurodytos objektyvios priemonės, kuriomis galėtų būti užtikrinami saugumo reikalavimai, neatribojus gyvenamosios paskirties statinių ir planuojamo įrengti aptvaro. Pagal teisės aktus aptvaras turi būti įrengtas taip, kad gyvūnai neturėtų galimybės ištrūkti, o žmonių saugumas būtų garantuotas. Tokių reikalavimų neįmanoma įgyvendinti, kai toje pat teritorijoje laikomi ir laukiniai gyvūnai, ir nuolat gyvenama.

LVAT taip pat pabrėžė, kad teismai negali įpareigoti viešojo administravimo institucijos priimti konkretaus turinio sprendimo (šiuo atveju – išduoti leidimą), teismai tik tikrina administracinio akto teisėtumą ir pagrįstumą. Kadangi agentūros sprendimas buvo motyvuotas ir teisėtas, pagrindo tenkinti pareiškėjo reikalavimų nebuvo.

Atsižvelgęs į tai, LVAT 2025 m. lapkričio 19 d. nutartimi atmetė pareiškėjo apeliacinį skundą ir paliko galioti Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų sprendimą, kuriuo konstatuota, kad Aplinkos apsaugos agentūra turėjo pagrindą atsisakyti išduoti leidimą nelaisvėje laikyti laukinius gyvūnus – stirnas – pareiškėjui nuosavybės teise priklausančiuose žemės sklypuose.

Administracinės bylos Nr. eA-381-662/2025