Naujienos

Kaip užtikrinti veiksmingą žmogaus teisių apsaugą, kai valstybės susiduria su karu, migracijos iššūkiais, energetikos transformacija ar būtinybe greitai priimti sudėtingus administracinius sprendimus? Apie besikeičiantį teismų vaidmenį ir teismų praktikos raidą Lietuvos, Norvegijos, Ukrainos ir Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (ESTT) atstovai diskutavo Vilniuje vykusioje apskritojo stalo diskusijoje „Aktualūs iššūkiai ir teismų praktikos raida: Europos teismų įžvalgos“.

Tarptautinės konferencijos išvakarėse Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme (LVAT) susitiko LVAT teisėjai ir kiti teismo atstovai, Ukrainos administracinio kasacinio teismo prie Ukrainos Aukščiausiojo Teismo bei Norvegijos teismų atstovai, Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (ESTT) teisėjas ir Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas. Diskusijoje taip pat dalyvavo pagal teisėjų mainų programą Lietuvoje viešinti Graikijos Valstybės Tarybos atstovė.

LVAT dalyvių gretose buvo teismo pirmininkė Skirgailė Žalimienė, jos pavaduotojas Ernestas Spruogis, teisėjos Veslava Ruskan ir Beata Martišienė, LVAT teismų praktikos departamento vadovė Audronė Gedmintaitė ir teismo pirmininkės patarėjos Agnė Veršelytė ir Vygantė Milašiūtė. Ukrainos delegaciją sudarė teisėjai Sergiy Chyrkin ir Liudmyla Yeresko, Analitinio teisinio darbo departamento vadovas Yuriy Pyvovar ir teisėjo padėjėja Maryna Polyvach. Diskusijoje taip pat dalyvavo Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas, ESTT teisėjas Irmantas Jarukaitis, Norvegijos apeliacinio teismo teisėjas Torstein Frantzen, Norvegijos teismų administracijos Tarptautinio sekretoriato koordinatorė Nieke Van De Berg ir sekretoriato narė Åse Eriksen bei Graikijos Valstybės Tarybos atstovė Chryssi Papanikolaou.

Lietuvos patirtis atskleidžia vis glaudesnę nacionalinės administracinės justicijos ir Europos Sąjungos teisės sąveiką. LVAT pirmininkė Skirgailė Žalimienė pažymėjo, kad teismą pasiekiančios bylos tampa vis sudėtingesnės: jose susikerta nacionalinė ir ES teisė, žmogaus teisių apsauga, nacionalinio saugumo interesai, ekonominiai bei technologiniai klausimai. Vien 2025 m. LVAT septynis kartus kreipėsi į ESTT dėl prejudicinio sprendimo, taip prisidėdamas prie vienodo ES teisės aiškinimo. Viena ryškiausių pastarojo meto sričių – migracija ir prieglobstis. 2026 m. pradėjus taikyti naująjį ES Migracijos ir prieglobsčio paktą, Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui jau teko nagrinėti pirmąją bylą dėl naujųjų taisyklių taikymo ir vertinti prieglobsčio prašytojo judėjimo laisvės ribojimo santykį su sulaikymu. Tokie ginčai rodo administraciniams teismams tenkančią užduotį suderinti valstybės administravimo poreikius, ES teisės reikalavimus ir veiksmingą individualių teisių apsaugą.

Pirmininkė taip pat pabrėžė, kad administracinės justicijos veiksmingumo negalima matuoti vien bylų skaičiumi ar nagrinėjimo trukme. Sprendimų kokybė, aiškūs motyvai, nuosekli teismų praktika ir pagarba proceso dalyviams lemia, ar žmonės pasitiki teismu net tuomet, kai su jo sprendimu nesutinka. Kalbėdama apie technologijų pažangą, ji priminė, kad technologijos gali padėti teismams dirbti veiksmingiau, tačiau atsakomybė priimti motyvuotą ir žmogaus teises užtikrinantį sprendimą tenka nepriklausomam teisėjui.

Apie administracinės justicijos reikšmę žmogaus santykiui su valstybe kalbėjo ir Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas, diskusijoje pasidalijęs asmeninėmis ekspertinėmis įžvalgomis. Jis atkreipė dėmesį, kad politinės valdžios ir daugumos keičiasi, tačiau su teisminės valdžios nepriklausomumu ir veiksminga žmogaus teisių apsauga susiję iššūkiai gali išlikti gerokai ilgiau. Šiame kontekste Julius Sabatauskas pabrėžė Lietuvos administracinių teismų sistemos reikšmę – žmogui turi būti užtikrinta reali galimybė ginčyti valstybės institucijų priimtus sprendimus. Individualios teisių gynybos galimybes nuo 2019 m. Lietuvoje papildo ir individualaus konstitucinio skundo institutas.

Nors diskusijos apie atskiros administracinių teismų sistemos reikalingumą Lietuvoje periodiškai atsinaujina, Julius Sabatauskas atkreipė dėmesį į didelę ir nuolat kintančią šių teismų nagrinėjamų ginčų įvairovę. Ypač ryškiai tai atsiskleidė per 2021 m. Lietuvos ir Baltarusijos pasienyje kilusią instrumentalizuotos migracijos krizę, kai administracinius teismus pasiekė itin didelis su prieglobsčiu ir užsieniečių teisine padėtimi susijusių bylų srautas. Susidariusios aplinkybės vertė keisti teisinį reguliavimą, procesų organizavimą ir ieškoti būdų sutelkti papildomus teismų sistemos pajėgumus. Ši patirtis parodė, kad administracinė justicija turi gebėti greitai prisitaikyti prie naujų aplinkybių, kartu išlaikydama pagrindinę paskirtį – suteikti žmogui veiksmingą galimybę ginčyti valstybės sprendimus ir patikrinti jų teisėtumą.

Norvegijos patirtį diskusijoje pristatę Torstein Frantzen, Nieke Van De Berg ir Åse Eriksen aptarė Fosen bylą, tapusią reikšmingu čiabuvių teisių ir žaliosios energetikos plėtros susidūrimo pavyzdžiu. 2021 m. Norvegijos Aukščiausiasis Teismas vienbalsiai konstatavo, kad administraciniai sprendimai, leidę dviejų vėjo elektrinių parkų plėtrą Fosen pusiasalyje, pažeidė samių elnių augintojų teisę puoselėti savo kultūrą, saugomą pagal Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 27 straipsnį. Teismas atsižvelgė į reikšmingą vėjo parkų poveikį tradicinei elnininkystei ir pripažino atitinkamus administracinius sprendimus negaliojančiais.

Fosen byla iškėlė ir platesnį klausimą: kaip įgyvendinant visuomenei svarbius energetikos ir klimato politikos tikslus užtikrinti, kad jie nebūtų pasiekti žmogaus teisių sąskaita? Byla tapo ne tik konkretaus ginčo dėl energetikos infrastruktūros pavyzdžiu, bet ir diskusija apie valstybės pareigą įvertinti ilgalaikį savo sprendimų poveikį čiabuvių bendruomenių kultūrai ir tradiciniam gyvenimo būdui.

Visai kitomis aplinkybėmis teisingumą šiandien užtikrina Ukrainos administraciniai teismai. Ukrainos administracinio kasacinio teismo prie Ukrainos Aukščiausiojo Teismo delegacijos atstovai dalijosi patirtimi, kaip teismų sistema tęsia veiklą Rusijos karo prieš Ukrainą sąlygomis. Karas nesustabdė viešosios valdžios teisminės kontrolės – išaugę valstybės įgaliojimai ir naujos karo sukurtos teisinės situacijos administraciniams teismams pateikia naujų klausimų. Teismams tenka nagrinėti ginčus dėl mobilizacijos, karinės tarnybos, karių ir jų šeimų socialinių garantijų, išmokų, pensijų ir kitų valstybės institucijų sprendimų.

Ukrainos patirtis rodo, kad karo padėtis savaime nepanaikina administracinės justicijos poreikio. Net ekstremaliomis aplinkybėmis valstybės institucijų sprendimai lieka teisminės kontrolės objektu, o teismams tenka ieškoti pusiausvyros tarp valstybės poreikio veikti greitai ir veiksmingai bei pareigos užtikrinti asmens teises. Kartu karo sąlygos kelia ir praktinių teisingumo prieinamumo iššūkių – nuo teismų veiklos karo paveiktose teritorijose iki karių, veteranų ir jų šeimų galimybių veiksmingai apginti savo teises.

ESTT teisėjas Irmantas Jarukaitis daugiausia dėmesio skyrė teisėjų ir teismų nepriklausomumui. Kalbėdamas apie Europos Sąjungos sutarties 19 straipsnį, jis aptarė ESTT jurisprudenciją, pagal kurią veiksminga ES teisės apsauga neatsiejama nuo nepriklausomų nacionalinių teismų. Pastarųjų metų ESTT praktikoje nagrinėti teisėjų skyrimo ir nepašalinamumo, drausminės atsakomybės, materialinių garantijų bei apsaugos nuo išorės poveikio klausimai.

Teisėjų nepriklausomumo klausimas glaudžiai susijęs ir su nacionalinių teismų bei ESTT dialogu. Gavęs nacionalinio teismo prašymą priimti prejudicinį sprendimą, ESTT iš esmės preziumuoja, kad kreipiasi teisę tai daryti turintis teismas. Tačiau ši prezumpcija nėra absoliuti – ji gali būti paneigta, kai kyla teisiškai pagrįstų abejonių dėl institucijos nepriklausomumo, nešališkumo ar jos sudarymo pagal įstatymą. Šioje srityje reikšminga tampa ir Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencija. Taip ESTT praktika prisideda ne tik prie vienodo ES teisės aiškinimo, bet ir prie bendros Europos teisminės kultūros bei bendrų kriterijų, apibrėžiančių nepriklausomą ir veiksmingą teisminę gynybą užtikrinantį teismą, kūrimo.

Kitą veiksmingos teisminės gynybos aspektą Irmantas Jarukaitis iliustravo Deutsche Umwelthilfe prieš Bavarijos žemę byla. Aplinkosaugos organizacija Vokietijos teismuose siekė, kad valdžios institucijos imtųsi veiksmų dėl Miunchene viršijamų ES nustatytų azoto dioksido koncentracijos ribų. Teismams įpareigojus Bavarijos žemę imtis atitinkamų priemonių, sprendimai nebuvo tinkamai vykdomi, o skirtos piniginės baudos nebuvo veiksmingos – jas sumokėjusi valdžios institucija iš esmės perkeldavo lėšas viešojo sektoriaus viduje.

Nacionaliniam teismui kreipusis į ESTT, kilo principinis klausimas, ar, siekiant užtikrinti galutinio teismo sprendimo vykdymą, būtų galima taikyti priverstinį atsakingų pareigūnų sulaikymą. ESTT pabrėžė, kad teisė į veiksmingą teisminę gynybą nesibaigia teismo sprendimo priėmimu – turi egzistuoti ir realios priemonės užtikrinti jo vykdymą. Tačiau teismo sprendimo veiksmingumas savaime negali pateisinti kitos pagrindinės teisės – asmens laisvės – apribojimo. Tokiai priemonei būtinas aiškus, tikslus ir numatomas nacionalinės teisės pagrindas bei proporcingumo reikalavimų laikymasis.

Lietuvos, Norvegijos ir Ukrainos patirtys bei ESTT jurisprudencija parodė skirtingas tos pačios problemos puses. Vienur teismams tenka vertinti valstybės veiksmus migracijos krizės metu, kitur – derinti energetikos transformaciją su čiabuvių teisėmis, užtikrinti teisminę kontrolę karo sąlygomis ar spręsti, kaip užtikrinti, kad pati valstybė vykdytų galutinį teismo sprendimą.

Visas šias situacijas jungia principinė teisinės valstybės idėja: viešosios valdžios galimybės veikti gali keistis ir plėstis reaguojant į naujus iššūkius, tačiau kartu turi išlikti nepriklausomas teismas, galintis veiksmingai patikrinti jos sprendimų teisėtumą. Skirtingų valstybių teisėjų ir Europos teismų atstovų dialogas padeda ne tik dalytis praktine patirtimi, bet ir formuoti bendrą Europos teisminę kultūrą bei bendrus teisminės nepriklausomybės, veiksmingos teisių apsaugos ir viešosios valdžios atskaitomybės standartus.