Naujienos

Teisinėje aplinkoje, sparčiai kintančioje dėl skaitmenizavimo, geopolitinių procesų ir visuomenės transformacijų, veikiantis Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (ESTT, Teismas) užtikrina Sąjungos teisės veiksmingumą ir prisideda prie bendrų teisinių vertybių įtvirtinimo. Per savo jurisprudenciją ir teisminį dialogą su nacionaliniais teismais, ypač administraciniais, ESTT formuoja nuoseklų Sąjungos teisės aiškinimą ir sudaro prielaidas vienodam jos taikymui visose valstybėse narėse.

Apie šią raidą kalbamės su ESTT pirmininku dr. Koen Lenaerts.

Kokios pagrindinės tendencijos šiuo metu pastebimos Teismo darbe?

Jeigu reikėtų apibendrinti vienu sakiniu, šiandieninę Teismo veiklą geriausiai apibūdina nuolat didėjanti bylų įvairovė – tiek bylų  tematikos, tiek jose keliamų teisinių klausimų aspektu. Per pastarąjį dešimtmetį itin išaugo bylų, susijusių su skaitmenine aplinka, skaičius. Dėl geopolitinės situacijos Teismą pasiekia su Rusijos agresija Ukrainoje susijusiems asmenims taikomų sankcijų bylos.

Svarbu suvokti, kad ši įvairovė priklauso ne nuo Teismo. Ją lemia valstybių apsisprendimas dalį savo suverenių galių įgyvendinti drauge. Tai daroma tam, kad vykdoma politika būtų veiksmingesnė. Dažnai pateikiamas pavyzdys, kad kovojant su klimato kaita, sprendžiant aplinkos apsaugos klausimus tiesiog būtina veikti kartu su kaimynais, taigi tam ypač tinka bendrą valdymo struktūrą ir bendrą teisinę tvarką turinti Europos Sąjunga. Tačiau, mano nuomone, didžiausią bylų skaičių lemia erdvės be vidaus sienų Europos Sąjungoje, t. y. Šengeno sistemos, sukūrimas. Laisvas judėjimas neabejotinai palengvina piliečių gyvenimą – studijas, darbą ar verslą kitose valstybėse. Tačiau kartu jis sukuria ir naujų iššūkių, susijusių su tarpvalstybiniu nusikalstamumu. Faktiškai valstybėms tenka bendradarbiauti sprendžiant policijos, baudžiamosios justicijos klausimus, t. y. kartu veikti tose srityse, kurios tradiciškai buvo ir vis dar bent iš dalies yra priskiriamos išimtinai nacionalinės politikos sričiai. Taip pat nuolat kyla prieglobsčio ir migracijos klausimų. Išorinių sienų kirtimas praktiškai reiškia patekimą į bendrą Europos erdvę, todėl šioje srityje priimama vis daugiau ES teisės aktų, kurių aiškinimas neišvengiamai patenka į Teismo kompetenciją.

Asmenims naudojantis laisvo judėjimo teise kyla vis naujų su tuo susijusių pagrindinių teisių apsaugos, pavyzdžiui, apsaugos nuo diskriminacijos darbo santykiuose, klausimų. Šie klausimai valstybėse narėse sprendžiami labai įvairiai: tai nėra „senųjų“ ir „naujųjų“ valstybių narių, bet visai kitokie skirtumai. Pavyzdžiui, Prancūzijoje ir Vokietijoje kardinaliai priešingai suprantama, ką turi reikšti valstybės neutralumas religijos klausimais: Prancūzijoje viešojo sektoriaus darbuotojams draudžiama dėvėti religinę priklausomybę rodančią aprangą ar nešioti tokius simbolius, o Vokietijoje valstybė visiškai nereguliuoja tokių teisinių santykių. Bylos dėl tokių klausimų yra susijusios su Direktyvos 2000/78, draudžiančios darbuotojų diskriminaciją, tinkamu įgyvendinimu ir Pagrindinių teisių chartijos 21 straipsnio laikymusi, todėl jos gali pasiekti Europos Sąjungos Teisingumo Teismą. Tuomet Teismui tenka ieškoti tokio sprendimo, kuris atitiktų Europos Sąjungos teisę ir kartu paliktų erdvės valstybių narių konstitucinių nuostatų įvairovei.

Taigi, kitaip nei prieš porą dešimtmečių, Teismas nebėra daugiausia ekonominis, vidaus rinkos teismas. Šiuo metu jis veikia kaip aukščiausias konstitucinis Europos Sąjungos teismas. Bylose, kurias dėl jų svarbos nagrinėja Teismo didžioji kolegija, dažniausiai sprendžiami ne vidaus rinkos o kiti – instituciniai, pagrindinių teisių apsaugos, visų minėtų dalykinių tematikų, taip pat kai kurie bendros užsienio ir saugumo politikos klausimai.

Pavyzdžiui, Teismas turės pasisakyti dėl atnaujinto sutarties dėl Europos Sąjungos prisijungimo prie Europos žmogaus teisių konvencijos projekto atitikties Europos Sąjungos teisei. Iš skaitmeninės tematikos bylų galėčiau paminėti Didžiojoje kolegijoje nagrinėjamą Russmedia bylą dėl Rumunijos skaitmeninei platformai pareikšto reikalavimo atlyginti asmeniui padarytą žalą dėl to, kad toje platformoje anoniminis vartotojas apie tą asmenį paskelbė įžeidžiančią informaciją. Byloje keliami asmens, apie kurį paskelbta informacija, duomenų apsaugos skaitmeninėje platformoje, taip pat privatumo pažeidimo klausimai, bet taip pat ir platformos saviraiškos laisvės klausimai. Bylai svarbus, viena vertus, Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas (ir galimai Direktyva dėl privatumo ir elektroninių ryšių 2002/58) ir, kita vertus, Elektroninės komercijos direktyva 2000/31, todėl gali kilti šių teisės aktų numatomų teisių santykio klausimų. Nors ši byla susijusi su nedidele, mažai žinoma platforma, Teismo išaiškinimas bus svarbus ir didžiosioms pasaulio skaitmeninėms platformoms.

Kaip apibūdintumėte Teismo ir nacionalinių teismų (ypač valstybių narių konstitucinių teismų) santykį?

Per pastaruosius penkerius metus labai sustiprinome bendradarbiavimą su nacionaliniais konstituciniais teismais, o tose valstybėse narėse, kurios neturi specialių konstitucinių teismų – su analogiškas funkcijas atliekančiais aukščiausiaisiais teismais (Airijoje, Danijoje) ar aukščiausiaisiais administraciniais teismais (Nyderlanduose). Europos Sąjunga gali išlikti tik tuo atveju, jei jos valstybės narės laikysis Europos Sąjungos sutarties 2 straipsnyje numatytų vertybių. Be to, pagal Europos Sąjungos sutarties 49 straipsnį valstybės narės turi pareigą remti šias vertybes, taigi ir pareigą laikytis šių vertybių toliau plėtojant savo nacionalines konstitucines sistemas ar valstybei veikiant bet kurioje kitoje srityje. Ar šių vertybių valstybėje laikomasi, prižiūri būtent nacionaliniai konstituciniai teismai. Šios vertybės nėra valstybėms narėms primestos – priešingai, jos kyla iš valstybėms narėms bendrų konstitucinių tradicijų. Todėl nacionaliniai konstituciniai teismai yra pats svarbiausias ESTT partneris, jų nagrinėjamos bylos yra svarbios visai Europos Sąjungai.

ESTT bendradarbiauja su nacionaliniais konstituciniais teismais rengdama ESTT teisėjų delegacijų vizitus į konstitucinius teismus, sudarydama galimybę nacionaliniams teismams dalintis informacija apie savo praktiką per ESTT palaikomą ES konstitucinių ir aukščiausiųjų teismų tinklo duomenų bazę, kurioje sprendimus galima rasti visomis ES kalbomis. Beje, į visas ES kalbas dabar verčiami ir nacionalinių teismų prašymai ESTT priimti prejudicinius sprendimus. Minėtas teismų tinklas vienija 71 teismą – būtent tiek teismų ES valstybėse narėse (konstituciniai, aukščiausieji, aukščiausieji administraciniai teismai) gali priimti ES teisės požiūriu konstitucinės svarbos sprendimus. Bendradarbiavimas su šiais teismais taip pat vyksta ESTT nuo 2021 m. kas dvejus metus rengiamose konferencijose „Susivieniję įvairovėje“, kurių pavadinimui naudojamas pačios ES moto. Šių konferencijų medžiaga skelbiama ESTT tinklalapyje.

Bendradarbiavimą su konstituciniais teismais galima apibūdinti kaip sėkmingą. Iš šių teismų (ypač Italijos, Belgijos, Austrijos, bet taip pat ir iš Baltijos valstybių) ESTT gauna daug prašymų priimti prejudicinius sprendimus. Žinoma, ESTT ir nacionalinių teismų santykiuose būna ir sunkumų. Pavyzdžiui, Vokietijos Konstituciniam Teismui nesutikus vadovautis ESTT sprendimu Weiss byloje (dėl Europos Centrinio Banko sprendimų galiojimo), galėjo kilti teisinė krizė, bet nuomonių skirtumo klausimas buvo išspręstas derybų būdu, t. y. Vokietijos pusei įsipareigojus taikyti ES teisę pagal Europos Centrinio Banko papildomai pateiktą išaiškinimą ir ES Komisijai nutraukus pažeidimo procedūrą prieš Vokietiją. Daug didesnė yra teisės viršenybės krizė Lenkijoje, su kuria susijusias bylas ESTT nagrinėja iki šiol, ir kur net pats Konstitucinio Teismo statusas yra probleminis. Vis dėlto intensyvėjantis ESTT bendradarbiavimas su nacionaliniais teismais leidžia tikėtis, kad naujų teisės viršenybės krizių ES bus išvengta. Būtent stiprūs ir gerbiami nacionaliniai konstituciniai ir analogiškas funkcijas vykdantys kiti teismai leidžia užtikrinti pagarbą vertybėms ir išvengti krizių.

Gal galėtumėte plačiau apibūdinti valstybių narių administracinių teismų vaidmenį siekiant užtikrinti atitiktį ES konstitucinėms nuostatoms?

Iš tiesų, nors bendrai vadinau juos konstituciniais teismais, dažniausiai dėl prejudicinių sprendimų kreipiasi aukščiausieji teismai ir netgi dar šiek tiek dažniau – aukščiausieji administraciniai teismai. Būtent administraciniai teismai (tiek aukščiausiosios, tiek žemesniųjų instancijų) nagrinėja mokesčių, prieglobsčio, migracijos, su aplinkos apsauga susijusių leidimų išdavimo, energijos kainų nustatymo, kai kur – konkurencijos bylas, net pavardžių rašybos bylas.

Be to, į ESTT kreipiasi ne tik aukščiausiosios instancijos teismai. Kadangi pagal ES teisę būtent ESTT yra kompetentingas priimti galutinį ES teisės išaiškinimą, nacionaliniai žemesnės instancijos teismai suvokia, kad, jei ES teisės klausimas yra neaiškus, į ESTT vis tiek turės būti kreipiamasi. Jei to nepadarys žemesnės instancijos teismas, tai turės padaryti aukščiausiosios instancijos teismas, todėl taupant išteklius yra prasmės į ESTT kreiptis anksčiau, t. y. bylai dar nepasiekus nacionalinės aukščiausiosios instancijos teismo. Tokia logika vadovaujamasi, pavyzdžiui, Vokietijos konstitucinėje teisėje, kurioje akcentuojama, kad bylą turi išspręsti teisėtas, kompetentingas teisėjas, taigi ES teisės klausimą turi išspręsti ESTT, ir tai turi būti užtikrinama jau žemesniųjų instancijų teismuose.

Kalbant apie ES teisminių institucijų specializacijos klausimus, kiek pasiteisino 2024 m. įvykdyta reforma, pagal kurią dalis prejudicinio sprendimo bylų iš ESTT perduodama nagrinėti Bendrajam Teismui?

Iki šiol (2025 m. spalio) ESTT perdavė Bendrajam Teismui 90 bylų, t. y. apie 12 proc. per metus gautų bylų. Tai nėra mažai. Bendrojo Teismo sprendimų kokybė šiose bylose yra gera, t. y. dėl šių sprendimų nebuvo prašyta taikyti peržiūros procedūrą. Be to, svarbu ne tik kiek bylų buvo perduota, bet ir dėl kokio dalyko. Bendrajam Teismui perduodamos visos netiesioginio apmokestinimo bylos, taip pat kompensacijų keleiviams bylos, taigi ESTT nebereikia gilintis į šias specialiųjų, techninių žinių reikalaujančias sritis, kuriose yra ypač svarbūs konkretūs bylos faktai. Vis dėlto išimtiniais atvejais ESTT gali tekti peržiūrėti Bendrojo Teismo sprendimus šiose srityse. Taip pat, jeigu bylos tematika yra priskirtina toms specialiosioms sritims, bet byloje keliama ir bendrųjų klausimų, susijusių su ES pagrindinių teisių chartija, tarptautinėmis sutartimis, tarptautine viešąja teise, tokias bylas ESTT pasilieka sau. Be to, jei prašyme pateikti prejudicinį sprendimą keliami įvairūs klausimai, tas prašymas nėra dalinamas į dalis, taigi tokiu atveju net ir tie klausimai, kurie pagal jų dalyką galėtų būti priskirti Bendrajam Teismui, lieka ESTT. Taigi nėra taip, kad po atliktos reformos ESTT visai nebeturės nagrinėti tam tikros tematikos bylų.

Apibendrintai reformą vertinčiau kaip labai sėkmingą. Visos bylos pasiekia ESTT, o jame turime procedūrą, kaip nuspręsti, ar byla turėtų būti perduodama Bendrajam Teismui. Nors iš išorės ta procedūra galėtų pasirodyti gan sudėtinga, iš tiesų ji veikia sklandžiai ir netrunka ilgai.

Jūs užsiminėte apie faktų svarbą sprendžiant kai kuriuos teisės aiškinimo klausimus. Norėtumėme paklausti, ką patartumėte nacionaliniam teisėjui, kuriam tenka spręsti, ar kreiptis dėl prejudicinio sprendimo konkrečioje byloje. Kiek reikėtų skirti dėmesio konkrečios bylos faktams, o kiek  ̶ platesniems konteksto klausimams, kurie gali būti svarbūs bylai išspręsti? Ar nacionalinis teismas turėtų išdėstyti savo nuomonę, kuri gali būti grindžiama arba siaurai – bylos faktais, arba platesniu teisiniu vertinimu, kokį, pavyzdžiui, matome, generalinių advokatų išvadose? Be to, ką patartumėte nacionaliniam teisėjui, kuris nepasitiki savo vertinimu, kad klausimas yra neaiškus ir reikalingas ESTT išaiškinimas? Ar ESTT galėtų būti suvokiamas kaip pagalbos centras nacionaliniams teismams?

Būtent taip aš ir būčiau linkęs vadinti ESTT vaidmenį prejudicinio sprendimo procese – kaip pagalbos centro. ESTT turi padėti visiems ES valstybių teismams aiškinti ES teisę vienodai. To reikia tam, kad būtų užtikrinta valstybių narių ir jų piliečių lygybė prieš ES teisę. ESTT priima nagrinėti tokius nacionalinių teismų pateiktus prejudicinius ES teisės klausimus, kurių išsprendimas turi lemiamą reikšmę tų teismų nagrinėjamų konkrečių bylų išsprendimui.

Kalbant konkrečiau, nacionaliniai teismai turėtų vadovautis ESTT procedūros reglamento 94 straipsniu, kuriame įvardijami prašymo priimti prejudicinį sprendimą turinio elementai. Kad galėtumėme pateikti nacionaliniam teismui vertingą teisės išaiškinimą, turime suprasti nagrinėjamos bylos faktus, žinoti taikytinas nacionalinės teisės nuostatas ir priežastis, dėl kurių nacionalinis teismas mano, kad ES teisė yra svarbi šiai bylai išspręsti. Be to, nors tai ir neprivaloma, labai pageidautina, kad nacionalinis teismas išdėstytų savo paties atliktą ES teisės analizę.

Reikia prisiminti, kad prašymas priimti prejudicinį sprendimą išverčiamas į visas ES kalbas, pateikiamas visoms valstybėms narėms ir ES Komisijai pastaboms pateikti. Valstybių narių teisė, kaip rodo mano minėtas pavyzdys apie religinius galvos apdangalus, yra labai skirtinga. Kuo platesnis klausimas užduodamas, tuo daugiau įvairių požiūrių ESTT turės įvertinti spręsdamas prejudicinius klausimus. O kuo tiksliau nacionalinis teismas įvardija svarbius bylos faktus ir konkretų teisinį klausimą, dėl kurio reikalingas išaiškinimas, tuo konkretesnės bus kitų valstybių pastabos, tuo konkretesnė visa diskusija ir tuo naudingesnis nacionaliniam teismui bus ESTT pateiktas atsakymas į prejudicinius klausimus.

Be to, aš visada patariu papasakoti apie bylos esmę. Kas su kuo bylinėjasi? Kokie reikalavimai keliami pagal nacionalinę teisę? Kokias nacionalinės teisės nuostatas taikytumėte? Kokie proceso aspektai yra svarbūs? Kodėl manote, kad ES teisė yra taikytina? Kodėl manote, kad ES teisė yra neaiški? Pavyzdžiui, byloje dėl Ispanijos teismo pateikto prejudicinio klausimo, ar už oro transportu gabenamo gyvūno praradimą pagal Monrealio konvenciją turėtų būti atlyginama kaip už bagažo praradimą, bylai išspręsti svarbu buvo tai, kad dėl kompensacijos kreipėsi šuns šeimininkė, kuriai jos šuo buvo daug daugiau negu bagažas, todėl ji patyrė didelę moralinę žalą. ESTT nusprendė, kad, nors šeimininkė pagal Monrealio konvenciją nepateikė deklaracijos, kad gabenamas ypatingos vertės turtas, oro linijos, gabendamos gyvūną, turėjo atsižvelgti ir į gyvūnų gerovės reikalavimus. Ispanijos teismo prašyme priimti prejudicinį sprendimą konkrečios bylos aspektai buvo labai tiksliai aprašyti, o tai, kad jis nepateikė savo vertinimo, kaip reikėtų išspręsti bylą, nemenkina paties kreipimosi kokybės. Nacionaliniam teismui nėra jokia gėda užduoti klausimą. Lietuvos teismai, mano nuomone, tai gerai supranta ir į ESTT kreipiasi pakankamai dažnai.

Gyvename tokiais laikais, kai net aukšto rango politikai ragina nepasitikėti teismų sistema, ir tai vyksta ne tik atskirose valstybėse, bet ir Europos lygmeniu. Kokių veiksmų imasi ESTT, kad stiprintų pasitikėjimą savo sprendimais? Koks Jūsų, kaip ESTT pirmininko, požiūris į šią pasitikėjimo teismais problemą?

Tai iš tiesų labai svarbus klausimas. Atsakydamas aptarsiu du aspektus.

Pirma, ESTT yra kritikuojamas mažiau negu Europos Žmogaus Teisių Teismas (EŽTT), kurio bylose visuomet sprendžiamas valstybės atsakomybės už minimalios žmogaus teisių apsaugos neužtikrinimą klausimas. EŽTT bylos yra dėl nedideliame skaičiuje straipsnių (nuo 20 iki 25, priklausomai nuo to, ar valstybės yra tapusios papildomų protokolų dalyvėmis) numatytų labai svarbių teisių pažeidimo. Pavyzdžiui, jei EŽTT nagrinėja migracijos bylas, tai jose keliami nežmoniško ir žeminančio elgesio draudimo, taip pat privataus ir šeimos gyvenimo apsaugos klausimai. Tokių pažeidimų nustatymas valstybei visuomet yra tarsi antausis, nes taip kritikuojamas nacionalinis politinis procesas.

Kita vertus, ESTT tipiška migracijos byla būtų susijusi su prieglobsčio suteikimo klausimais. Taigi ESTT panašus ne į tarptautinį, o į nacionalinį aukščiausiosios instancijos teismą, kuris turi užtikrinti vienodą teisės aiškinimą visoje valstybės teritorijoje. Skirtumas tik tas, kad ESTT turi užtikrinti vienodą ES teisės aiškinimą visoje bendroje teisinėje sistemoje.

Kad ESTT nėra tarptautinis teismas, rodo ir bylas nagrinėjančių kolegijų sudarymo taisyklės. Kitaip negu EŽTT, kurio kolegijoje būtinai turi būti valstybės, prieš kurią nagrinėjama byla, paskirtas teisėjas, ESTT bylose teisėjo pilietybė negali nei nulemti teisėjo dalyvavimo kolegijoje, nei būti kliūtis joje dalyvauti. Taigi ESTT siekia ne išnagrinėti konkrečios valstybės situaciją, o pateikti visiems vienodą ES teisės aiškinimą.

ESTT ir EŽTT situacija skiriasi ir tuo, kad ESTT yra teisės sistemos, kurią sudaro daugybė teisės aktų ir kurioje intensyviai vyksta teisėkūra, teismas. Todėl ESTT yra tik viena iš ES valdžios grandžių, kuri savo sprendimais neprisiima atsakomybės už kitų valdžios grandžių veiklą ir gali įvardyti, ką turėtų padaryti įstatymų leidžiamoji ar vykdomoji valdžia. Veikdamas tokioje valdžių padalijimo principu, kontrolės ir pusiausvyros mechanizmais pagrįstoje sistemoje, ESTT susilaukia daug mažiau kritikos negu visai kitokioje aplinkoje veikiantys nacionaliniai konstituciniai teismai ar EŽTT. Nors ESTT turi ir konstitucinio, ir aukščiausiojo teismo bruožų (tuo jis panašus į Estijos, Danijos ar Švedijos aukščiausiuosius teismus, kurie vykdo abiejų tipų funkcijas), jis gali prisidengti nuo kritikos, nes ne jis priima galutinį sprendimą dėl tolesnių žingsnių.

Antrasis mano atsakymo aspektas yra susijęs su ESTT komunikacijos stiprinimu. Per pastaruosius penkerius metus aš priėmiau sprendimus, kuriais buvo labai padidintas ESTT veiklos ir jo vidaus procesų skaidrumas. Teismo posėdžiai gyvai transliuojami internetu, jų įrašai tinklalapyje išlieka visą mėnesį. Valstybėms sudaryta galimybė ESTT tinklalapyje skelbti savo pozicijas bylose (bet ja naudojasi ne visos valstybės). Matydami, kaip nagrinėjami jų prašymai priimti prejudicinius sprendimus, nacionaliniai teisėjai geriau suvokia tuos sprendimus, pasisemia patirties ateities bylų procesams. Dar viena komunikacinė naujovė yra ta, kad dabar, išnagrinėjus kiekvieną bylą, paskelbiamas trijų minučių video įrašas, kuriame teisėjas bylos proceso kalba (arba anglų kalba, bet tokiu atveju skelbiami subtitrai bylos kalba) pakomentuoja sprendimą. Bendrai didesnis ESTT veiklos interaktyvumas stiprina ir jos legitimumą.

Ir paskutinis klausimas: kokią žinutę norėtumėte perduoti teisės studentams ir visai teisininkų bendruomenei?

Teisė yra labai svarbi. Turime suvokti, kad pasaulio mastu visos Europos Sąjungos valstybės yra mažos valstybės. Palyginimui, Vietname yra daugiau negu 100 milijonų, Indonezijoje – 280 milijonų, o visoje ES – 450 milijonų gyventojų. Todėl palinkėčiau didžiuotis tuo, kad esate Lietuvos teisininkai, bet taip pat mokytis užsienio kalbų ir matyti save Europoje, o Europą – pasaulyje. Kaip kadaise sakė vienas JAV Aukščiausiojo Teismo teisėjas, išplauksime arba paskęsime visi kartu, o teisininkų darbas yra padaryti taip, kad išplauktumėme.

ESTT pirmininką dr. Koen Lenaerts kalbino Vilniaus universiteto Teisės fakulteto dekanė dr. Vigita Vėbraitė, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo Teismų praktikos departamento direktorė dr. Audronė Gedmintaitė ir Paulius Žeimys, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininkės padėjėjas ryšiams su žiniasklaida ir visuomene. Pokalbis įrašytas Vilniuje, tarptautinės mokslinės konferencijos „25-eri Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo veiklos metai. Europos ir nacionalinės žmogaus teisių apsaugos sąveikos stiprinimas“ metu, 2025 m. spalio 16 d.