Naujienos

Užsieniečių teisinė padėtis: LVAT siekia išsiaiškinti dėl leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje prašančiam išduoti užsieniečiui, turinčiam Kanados ir Rusijos pilietybes, nacionalinėje teisėje nustatyto reikalavimo atitikties ES teisei

LVAT nagrinėja administracinę bylą dėl Migracijos departamento sprendimo, kuriuo panaikintas departamento teritorinio skyriaus sprendimas priimti nagrinėti Kanados ir Rusijos pilietybes turinčio užsieniečio prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Migracijos departamento teigimu, nepaisant to, kad minėtas užsienietis į Lietuvos Respubliką atvyko, pasinaudojęs beviziu režimu kaip Kanados pilietis, dėl jo turimos Rusijos pilietybės taikytinas laikinai galiojančiame Ribojamųjų priemonių įstatyme nustatytas reglamentavimas. Pagal šio įstatymo nuostatas, Rusijos piliečiai, siekiantys pateikti prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, privalo pateikti galiojančią vizą ar leidimą gyventi. Kadangi tokie dokumentai su prašymu išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje pateikti nebuvo, Migracijos departamentas laikosi pozicijos, kad tokio prašymo užsienietis neturėjo teisės pateikti. Užsieniečio manymu, jam taikytas laikinai galiojantis nacionalinis reguliavimas pažeidžia Kanados ir Europos Sąjungos bei jos valstybių narių išsamus ekonomikos ir prekybos susitarimo (toliau – IEPS) normas.   

Išnagrinėjusiai IEPS nustatytą reglamentavimą, bylą nagrinėjančiai teisėjų kolegijai kilo abejonių, ar užsienietis gali minėto susitarimo nuostatomis remtis nacionaliniame teisme. Be to, teisėjų kolegija suabejojo, ar Reglamento 2018/1806, kuris nustato trečiųjų šalių, kurių piliečiai, kirsdami išorines sienas, privalo turėti vizas, ir trečiųjų šalių, kurių piliečiams tas reikalavimas netaikomas, sąrašus nuostatos nedraudžia prašymo išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje pateikimo tikslu reikalauti galiojančios vizos ar leidimo gyventi iš užsieniečio, kuris turi ne tik Rusijos, bet ir Kanados – valstybės, kurios piliečiams pagal šio reglamento nuostatas taikomas bevizis režimas – pilietybę. Atitinkamai, teisėjų kolegija Teisingumo Teismo paprašė išaiškinti:

1. Ar Kanados ir Europos Sąjungos bei jos valstybių narių išsamaus ekonomikos ir prekybos susitarimo 30.6 straipsnis turėtų būti aiškinamas, kaip neleidžiantis Kanados, Izraelio ir Rusijos pilietybes turinčiam asmeniui remtis šio susitarimo nuostatomis, nacionaliniam teismui teikiant skundą dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje tokiomis, kaip nagrinėjamos bylos, aplinkybėmis?
2. Ar 2018 m. lapkričio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2018/1806, nustatančio trečiųjų šalių, kurių piliečiai, kirsdami išorines sienas, privalo turėti vizas, ir trečiųjų šalių, kurių piliečiams tas reikalavimas netaikomas, sąrašus, 4 straipsnio 1 dalis, siejant ją su II priedu, turi būti aiškinama, kaip nedraudžianti laikinai galiojančio nacionalinio teisinio reguliavimo, pagal kurį siekiančiam pateikti prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Rusijos piliečiui taikomas reikalavimas pateikti galiojančią vizą ar leidimą gyventi, neatsižvelgiant į tai, kad toks asmuo į Lietuvos Respubliką atvyko, pasinaudojęs beviziu režimu, kaip Reglamento 2018/1806 II priede nurodytos valstybės pilietis, kartu atskleidžiant šių Reglamento 2018/1806 nuostatų ir IEPS suderinamumo klausimą tokiomis, kaip nagrinėjamos bylos aplinkybėmis.

Administracinė byla Nr. eA-1670-575/2024.