Naujienos

XX amžius Europoje buvo konstitucinių teismų amžius. XXI amžius vis labiau tampa administracinių teismų era. Ši mintis iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti provokuojanti, ypač ją išgirdus iš administracinio teismo teisėjo. Tačiau ji nereiškia nei bendrosios kompetencijos teismų, nei Konstitucinio Teismo vaidmens menkinimo. Demokratinėje valstybėje kiekvienas teismas turi savo vietą ir paskirtį. Vis dėlto šiandien būtent administraciniai teismai tampa pagrindine teismine erdve, kurioje žmogus susitinka su valstybe ir kur praktiškai tikrinama teisės viršenybė. Kodėl taip nutiko?

Atsakymo reikia ieškoti istorijoje. XX amžiaus Europa buvo sukrėsta totalitarizmo, karų ir žmogaus orumo neigimo. Todėl po Antrojo pasaulinio karo daugelis Europos valstybių kūrė konstitucinius teismus kaip institucijas, galinčias riboti politinę valdžią ir apsaugoti demokratiją nuo galimo jos išsigimimo. Vokietija, Italija, vėliau Ispanija, Portugalija, o po 1990-ųjų ir Vidurio bei Rytų Europos valstybės, tarp jų Lietuva, pasirinko konstitucinės kontrolės modelį tam, kad Konstitucija taptų ne politine deklaracija, o realiai veikiančia aukščiausios galios teise.

Konstituciniai teismai atliko ir tebeatlieka istorinę misiją – jie saugo demokratinę santvarką ir kontroliuoja įstatymų leidžiamąją valdžią. Tačiau XXI amžiuje pasikeitė pati valstybės prigimtis.

Šiuolaikinė valstybė tapo administracine valstybe. Ji neapsiriboja vien įstatymų leidyba ar viešosios tvarkos palaikymu. Valstybė reguliuoja migraciją, mokesčius, socialinę apsaugą, sveikatos priežiūrą, teritorijų planavimą, duomenų apsaugą, dirbtinį intelektą, klimato politiką, švietimą ir daugybę kitų sričių. Kitaip tariant, žmogus šiandien dažniau susiduria ne su parlamentu, o su administracija. Būtent todėl išaugo administracinių teismų reikšmė.

Dar viena svarbi XXI amžiaus tendencija – valstybės sprendimų skaitmenizacija ir automatizavimas. Vis daugiau administracinių sprendimų priimama algoritmų, standartizuotų procedūrų ar automatinių sistemų pagrindu. Tai neišvengiama modernios valstybės raidos dalis, tačiau kartu kyla pavojus, kad žmogus taps tik statistiniu vienetu. Todėl administracinių teismų vaidmuo šiandien yra ne tik kontroliuoti valdžią, bet ir saugoti žmogų nuo nuasmenintos valstybės.

Kasdieniai žmogaus ir valstybės konfliktai šiandien kyla ne dėl konstitucinių idėjų, o dėl labai konkrečių administracinių sprendimų: leidimo gyventi neišdavimo, papildomai apskaičiuotų mokesčių, stojimo taisyklių pakeitimo, automatizuoto sprendimo socialinės paramos srityje ar valstybės institucijos taikytų ribojimų. Administraciniai teismai tampa vieta, kur tikrinama, ar vykdomoji valdžia veikė teisėtai, proporcingai ir gerbdama žmogaus teises.

Tai ypač ryšku šiandienos Lietuvoje. Pavyzdžiui, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas šiemet nagrinėjo bylą dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvoje neišdavimo daugybinę pilietybę asmeniui, be kita ko, turinčiam ir Rusijos Federacijos pilietybę. Šioje byloje susikirto nacionalinio saugumo, Europos Sąjungos teisės, žmogaus teisių ir migracijos politikos klausimai. Kita byla buvo susijusi su stojimo į aukštąsias mokyklas tvarka bei papildomų balų pridėjimu abiturientams. Nors pats reguliavimas jau buvo pasibaigęs, teismas vis tiek nagrinėjo bylą, nes jos reikšmė svarbi teisėkūros kultūrai, teisiniam aiškumui ir pasitikėjimui valstybe ateityje. Dar viena byla buvo susijusi su virtualia valiuta – bitkoinais – ir jų apmokestinimu. Pastaroji byla rodo, kad administracinė teisė šiandien reguliuoja santykius, kurių prieš kelis dešimtmečius apskritai nereguliavo. Tai nėra atsitiktinumas. Administracinė teisė tapo modernios valstybės kraujotaka.

Ne mažiau svarbi ir Europos Sąjungos teisės raida. Europos Sąjunga seniai nebėra vien ekonominė bendrija. Jos teisė reguliuoja migraciją, konkurenciją, socialinę apsaugą, aplinkosaugą, mokesčius ir žmogaus teises. Kitaip tariant, pati Europos Sąjunga tampa ir administracine bendrija. Europos Sąjungos Teisingumo Teismas įtvirtino tiesioginį ES teisės veikimą, jos viršenybę, valstybių atsakomybę ir žmogaus teisių apsaugos standartus. Tai reiškia, kad šiandien Europos Sąjungos teisė, kuri ypač turi ir administracinį pobūdį, yra taikoma ir aiškinama taip pat ir nacionaliniuose administraciniuose teismuose, kurie kartu yra ir Europos Sąjungos teismai.

XX amžiuje pagrindinis teisės tikslas buvo riboti valdžią. XXI amžiuje teisė vis dažniau tampa įrankiu, kuriuo valstybė aktyviai organizuoja visuomenės ir individualių žmonių gyvenimą. Konstituciniai teismai daugiausia kontroliuoja įstatymų leidybą, o administraciniai teismai – kasdienę vykdomosios valdžios veiklą. Būtent čia šiandien sprendžiamas procedūrinio teisingumo klausimas.

Teisingumas negali būti „štampuojamas“. Demokratinėje valstybėje kiekviena situacija turi būti vertinama individualiai, o valdžios sprendimai – pagrįsti, proporcingi ir paaiškinami. Todėl XXI amžius iš tiesų gali būti vadinamas administracinių teismų era. Ne todėl, kad kiti teismai tapo mažiau svarbūs, bet todėl, kad būtent administracinėje justicijoje šiandien kasdien tikrinama, kaip valstybė elgiasi su žmogumi.