Naujienos

Moterų pavardžių rašyba: Suabejojęs nuostatų, kuriomis lietuvių tautybės Lietuvos Respublikos piliečiams nenustatyta galimybė pasirinkti nesugramatintą pavardės formą, konstitucingumu, LVAT kreipėsi į Konstitucinį Teismą, prašydamas įvertinti, ar toks teisinis reguliavimas neprieštarauja Konstitucijoje įtvirtintam lygiateisiškumo principui.

Vadovaudamasis Konstitucinio Teismo išaiškinimais, LVAT pabrėžė, jog su konstituciniu asmenų lygiateisiškumo principu yra glaudžiai susijusios Konstitucijos bei Valstybinės kalbos įstatymo nuostatos, pagal kurias Lietuvos Respublikos valstybinė kalba yra lietuvių kalba, kadangi valstybinė kalba ne tik saugo tautos identitetą, integruoja pilietinę tautą, užtikrina tautos suvereniteto raišką, valstybės vientisumą ir jos nedalomumą, normalų valstybės ir savivaldybių įstaigų funkcionavimą, bet tuo pačiu yra svarbi piliečių lygiateisiškumo garantija. Todėl negalima nustatyti išskirtinių valstybinės kalbos vartojimo atsižvelgiant į asmens tautybę taisyklių.

Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos 1991 m. sausio 31 d. Nr. I-1031 nutarimo „Dėl vardų ir pavardžių rašymo Lietuvos Respublikos piliečio pase“ 2 punkte įtvirtintu reglamentavimu teisė gramatinti ar negramatinti Lietuvos Respublikos piliečio pase rašomą vardą ir pavardę, yra suteikta išimtinai tik nelietuvių tautybės asmenims, tokios teisės lietuvių tautybės asmenims atskirai nenustatant. Šiuo aspektu pažymėta, jog lietuvių kalbos, kaip valstybinės, vartojimas viešajame valstybės gyvenime, į kurį, be kita ko, patenka asmenvardžių rašymas oficialiuose asmens dokumentuose, yra reglamentuojamas atsižvelgiant į lietuvių kalbai, jos sistemai, tradicijai bei vidinei raidai būdingus požymius. Todėl asmenvardžiai keičiami bei koreguojami paisant specialiųjų lietuvių kalbos norminimo, gramatikos, oficialiosios vartosenos taisyklių bei remiantis kalbos mokslu. Tačiau aptariamu atveju susiklostė tokia situacija, kad asmenvardžių rašybos Lietuvos Respublikos piliečio pase teisinis reguliavimas yra susietas ne su kalbos mokslu paremtomis rašybos (gramatinimo) taisyklėmis ir / ar lietuvių kalbos tradicija, o su vardo ir pavardės turėtojo tautybe. Taigi teisės aktu nustatyta, jog nelietuvių tautybės Lietuvos Respublikos piliečių vardų ir pavardžių rašymas pase, pasirenkant tiek sugramatintą, tiek nesugramatintą jų formą, nekelia pavojaus bendrinei lietuvių kalbai, jos savitumui, taip pat nekelia abejonių dėl šių formų (ar vienos iš jų) nederėjimo su lietuvių kalbos tradicija. Dėl nurodytų priežasčių LVAT kilo abejonė, ar tokia pati nuostata negalėtų būti taikoma ir lietuvių tautybės Lietuvos Respublikos piliečių vardams ir pavardėms rašyti, kadangi principas vardus ir pavardes piliečio pase rašyti vienodai – valstybine kalba – turi būti taikomas visiems be išimties, t. y. ir lietuvių, ir nelietuvių tautybės Lietuvos Respublikos piliečiams.

Išsamesnę informaciją apie aptartą LVAT kreipimąsi į Konstitucinį Teismą, taip pat kitus LVAT kreipimusis į Konstitucinį Teismą galima rasti LVAT svetainės skiltyje „Kreipimaisi į Konstitucinį Teismą“.

Administracinė byla Nr. eI-13-662/2024.