Naujienos

Geras administravimas: specialios derinimo procedūros nebuvimas neatleidžia viešojo administravimo subjekto nuo pareigos informuoti vietos bendruomenę ir suteikti jai realią galimybę išdėstyti savo poziciją.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) išnagrinėjo bylą dėl Kauno pusiaukelės namų veiklos Domeikavos seniūnijoje, Kauno rajone. Teismas nenustatė pagrindo pripažinti neteisėtais Lietuvos kalėjimų tarnybos (Tarnyba) veiksmus, kuriais 2023 m. gruodžio 14 d. šiame pastate pradėta pusiaukelės namų veikla, ir įpareigoti Tarnybą šią veiklą nutraukti.

Domeikavos bendruomenės nariai savo skundą pirmiausia grindė tuo, kad Kauno pusiaukelės namai yra naujai įsteigta savarankiška įstaiga, kuriai steigti Tarnyba neturėjo teisinio pagrindo.

LVAT išplėstinė teisėjų kolegija 2026 m. rugsėjo 2 d. priimtoje nutartyje konstatavo, kad savarankiška biudžetinė bausmių vykdymo sistemos įstaiga yra Tarnyba, o ne atskiros jos veiklos vietos. Tarnyba jai pavestas funkcijas įgyvendina per savo administracijos padalinius, todėl pusiaukelės namai laikytini ne naujai įsteigta savarankiška įstaiga, bet viena iš kalėjimo – Tarnybos administracijos padalinio – atviro tipo bausmės atlikimo veiklos vietų. Taigi pusiaukelės namų tinklo plėtra yra Tarnybos veiklos organizavimo priemonė, kai jai pavestos funkcijos pradedamos vykdyti naujose atitinkamų kalėjimų veiklos vietose. Kauno pusiaukelės namų atidarymas buvo nuosekliai vykdytos valstybės bausmių vykdymo sistemos reformos, suplanuotos Teisingumo ministerijos ir Tarnybos dokumentuose, dalis.

Spręsdama, ar vietos bendruomenė buvo tinkamai informuota apie planuojamą pusiaukelės namų veiklą, išplėstinė teisėjų kolegija pažymėjo, kad teisės aktuose nebuvo nustatyta speciali šios veiklos vietos derinimo su bendruomene procedūra. Vis dėlto tai nereiškia, kad Tarnyba neprivalėjo laikytis bendrųjų viešumo, skaidrumo ir gero administravimo reikalavimų. Pagal šiuos reikalavimus suinteresuotiems asmenims turi būti suteikta pakankamai informacijos ir reali galimybė išdėstyti savo poziciją. Byloje nustatyta, kad vietos bendruomenė apie numatomą pusiaukelės namų veiklą konkrečiu adresu buvo informuota iki šios veiklos pradžios, surengiant susitikimus su gyventojais. Bendruomenės išsakyti nuogąstavimai turėjo realios įtakos nustatant pusiaukelės namų veiklos sąlygas: atsisakyta sumanymo tame pačiame pastate įkurdinti Lietuvos probacijos tarnybos padalinį, apribotas apgyvendinamų nuteistųjų skaičius, sugriežtinta jų atranka ir numatytos papildomos saugumo priemonės. Todėl teismas padarė išvadą, kad, nepaisant informavimo trūkumų pradiniame etape, vietos bendruomenei buvo sudaryta reali galimybė išdėstyti savo poziciją. Jos nurodytos saugumo rizikos buvo įvertintos, imtasi atitinkamų kontrolės priemonių, numatytas tolesnis konsultavimasis su bendruomene.

Byloje pabrėžta, kad viešasis interesas užtikrinti veiksmingą nuteistųjų resocializaciją, jų laipsnišką ir kontroliuojamą grįžimą į visuomenę, socialinių ryšių atkūrimą ir nusikalstamų veikų recidyvo mažinimą yra tiesiogiai susijęs su visos visuomenės saugumu. Šis interesas turi būti derinamas su vietos bendruomenės interesu gyventi saugioje aplinkoje, gauti pakankamai informacijos ir užtikrinti, kad objektyviai pagrįstos rizikos būtų tinkamai įvertintos bei valdomos. Tačiau toks interesų derinimas savaime nereiškia, kad vietos bendruomenės nepritarimui turi būti suteikta besąlygiška pirmenybė ar kad dėl jo pusiaukelės namų veikla apskritai negali būti vykdoma gyvenamojoje vietovėje.       

Administracinė byla Nr. eA-344-821/2026