Naujienos

Atsakingas valdymas: Politinė etika apima ir viešus politikų pasisakymus socialiniuose tinkluose. Juos vertindama Seimo Etikos ir procedūrų komisija privalo motyvuoti savo sprendimus, tačiau ši pareiga kyla ne iš Viešojo administravimo įstatymo, o iš Konstitucijos principų.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) priėmė sprendimą, kuriuo konstatavo, kad Seimo narė Agnė Širinskienė, socialiniame tinkle „Facebook“ paskelbdama įrašą, kuriame pateikė faktais nepagrįstus ir visuomenę klaidinančius teiginius apie kito asmens einamas pareigas, pagrįstai pripažinta nesilaikiusi Valstybės politikų elgesio kodekse įtvirtinto pagarbos žmogui ir valstybei principo.

Teismas pažymėjo, jog Valstybės politikų elgesio kodeksas aiškiai skiria valstybės politiko politinę veiklą nuo kitokios veiklos, nesusijusios su privačiu gyvenimu. Nagrinėtu atveju Seimo Etikos ir procedūrų komisija (toliau – Komisija) netyrė Seimo narės politinės veiklos, o vertino jos elgesį viešajame gyvenime – konkretų socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje paskelbtą įrašą apie Seimo posėdyje vykusį incidentą. Tokie pasisakymai nepatenka į privačios veiklos sritį ir laikytini viešojo gyvenimo dalimi.

LVAT nustatė, kad ginčo įraše su pridėta nuotrauka buvo paskleista klaidinga, tikrovės neatitinkanti informacija apie konkretų asmenį, kuriam priskirtos pareigos, kurių jis neturėjo. Tokiu būdu buvo klaidinančiai susietas šio asmens elgesys su tuo metu ėjusios pareigas Ministrės Pirmininkės komanda. Teismo vertinimu, toks viešas teiginys galėjo pakenkti ne tik šių asmenų reputacijai, bet ir institucijos autoritetui bei pažeisti visuomenės teisę gauti teisingą informaciją.

Remdamasis Konstitucinio Teismo ir Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencija, LVAT pabrėžė, kad politikas, net ir darydamas įrašus asmeninėje socialinio tinklo paskyroje, išlieka viešas asmuo. Politiko pasisakymai vertinami griežčiau, nes jie pasiekia plačią auditoriją, o jo statusas suponuoja didesnę atsakomybę už skleidžiamą informaciją.

Teismas taip pat išaiškino, kad Komisijos veiklai tiesiogiai netaikomos Viešojo administravimo įstatymo nuostatos, nes ji nėra viešojo administravimo subjektas, o Seimo struktūrinis padalinys, vykdantis parlamentinės etikos priežiūros funkcijas. Tačiau tai nepaneigia pareigos motyvuoti sprendimus – ši pareiga kyla iš Konstitucijos principų, įtvirtinančių atsakingo valdymo, valdžios institucijų tarnavimo žmonėms ir skaidrumo reikalavimus. Komisijos sprendimai turi būti pagrįsti faktinėmis aplinkybėmis ir tinkamai motyvuoti.

Atmesdamas Seimo narės argumentus dėl Komisijos suformuluotų rekomendacijų – remtis patikrintais faktais ir atsiprašyti – LVAT pabrėžė, kad Komisijos tyrimo objektas nėra asmens garbė, o politinė etika. Rekomendacijos nėra priverstinio pobūdžio sankcijos, bet moralinės priemonės, kuriomis siekiama atkurti pažeistą etikos principą, stiprinti viešosios diskusijos kultūrą ir Seimo autoritetą visuomenės akyse.

LVAT, įvertinęs visas bylos aplinkybes, patenkino Komisijos apeliacinį skundą ir panaikino pirmosios instancijos teismo sprendimą. Galutiniu teismo sprendimu Komisijos priimtas sprendimas liko galioti nepakeistas.

Administracinė byla Nr. eA-690-525/2025