Naujienos

Žalos atlyginimas: pasirinktas žalos vertinimo būdas konkrečiu atveju turi tinkamai atspindėti realius patirtus nuostolius, o žalos atlyginimo dydis turi būti nustatomas laikantis proporcingumo ir teisingumo principų.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) 2026 m. gegužės 20 d. nutartimi panaikino Regionų administracinio teismo sprendimą, kuriuo pareiškėjui buvo priteista 931 tūkst. eurų turtinės žalos atlyginimo už Kuršių nerijoje nugriautą statinį, ir perdavė bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Byloje ginčas kilo dėl žalos atlyginimo už statinį, kuris buvo nugriautas po to, kai teismai 2009 m. panaikino Neringos savivaldybės sprendimą, kuriuo buvo patvirtintas detalusis planas, taip pat projektavimo sąlygų sąvadą, statybos leidimą ir statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktą. Buvo nustatyta, kad šie administraciniai sprendimai sudarė prielaidas statyboms teritorijoje, kurioje tokia plėtra neatitiko teritorijų planavimo ir aplinkos apsaugos reikalavimų. Vėliau civilinėje byloje buvo nuspręsta statinį nugriauti, o šis sprendimas 2024 m. buvo įvykdytas.

Dėl to statinio savininkas kreipėsi į teismą reikalaudamas atlyginti žalą, kurią kildino iš neteisėtų valstybės ir savivaldybės institucijų veiksmų rengiant teritorijų planavimo dokumentus, išduodant statybos leidimą bei pripažįstant statinį tinkamu naudoti. Pareiškėjas teigė, kad dėl neteisėtų valstybės ir savivaldybės institucijų veiksmų neteko turto, kurio rinkos vertė statinio nugriovimo dieną siekė 931 tūkst. eurų.

Pirmosios instancijos teismas buvo nusprendęs, kad pareiškėjui turi būti kompensuota visa statinio rinkos vertė jo nugriovimo metu, remiantis turto vertinimo ataskaita, parengta lyginamuoju metodu. Tačiau LVAT išaiškino, kad vien turto rinkos vertės nustatymas savaime dar nereiškia, jog būtent tokio dydžio žala realiai buvo patirta ir turi būti atlyginama valstybės lėšomis.

Teisėjų kolegija akcentavo, kad teismas privalo vertinti ne tik turto vertinimo ataskaitos formalų galiojimą, bet ir tai, ar pasirinktas vertinimo metodas konkrečiu atveju tinkamai atspindi realius pareiškėjo nuostolius. LVAT atkreipė dėmesį, kad ginčo statinys buvo specifinės paskirties objektas, o byloje kilo pagrįstų abejonių, ar jo vertę buvo galima objektyviai nustatyti lyginamuoju metodu, kai rinkoje nebuvo pakankamai analogiškų objektų. Be to, pareiškėjas ginčo statinio savininku tapo jau po to, kai įsiteisėjusiais teismų sprendimais buvo panaikinti administraciniai aktai, kuriais vadovaujantis ant valstybinio žemės sklypo buvo pastatytas ginčo statinys, todėl LVAT pabrėžė būtinybę sprendžiant apie patirtos žalos dydį įvertinti visus turto vertei įtakos turinčius veiksnius, be kita ko, ir pareiškėjo veiksmus, jo teisėtus lūkesčius, įgijus nekilnojamąjį turtą, kuris pastatytas neteisėtai pripažintų sprendimų pagrindu.

LVAT taip pat pažymėta, kad pirmosios instancijos teismas nepakankamai išsamiai įvertino atsakovų argumentus, jog žalos atlyginimas turėtų būti siejamas su realiai patirtomis išlaidomis ar statybos kaštais, o ne su maksimalia rinkos verte. Teismas pabrėžė, kad patirtos žalos atlyginimo dydis turi būti nustatomas itin kruopščiai, laikantis proporcingumo ir teisingumo principų.

Dėl šių priežasčių LVAT nusprendė, kad byla buvo išnagrinėta nepakankamai išsamiai, todėl panaikino sprendimo dalį dėl turtinės žalos atlyginimo ir perdavė bylą Regionų administraciniam teismui nagrinėti iš naujo.

Administracinė byla Nr. eA-2047-821/2026