Naujienos

Trečiųjų šalių piliečių teisė nuolat gyventi: trečiosios šalies piliečio, gimusio ir gyvenusio Lietuvoje, leidimas nuolat gyventi gali būti panaikintas tik įrodžius realią ir rimtą grėsmę valstybės saugumui, remiantis išsamiu ir individualizuotu VSD vertinimu.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) 2024 m. birželio 5 d. paskelbė sprendimą byloje, kurioje nagrinėtas ginčas dėl Migracijos departamento sprendimų, kuriais pareiškėjui, trečiosios šalies piliečiui, gimusiam Lietuvoje ir gyvenusiam joje didžiąją gyvenimo dalį, panaikintas leidimas nuolat gyventi, konstatavus, kad jo gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui, ir nurodyta grįžti į užsienio valstybę.

Išplėstinė teisėjų kolegija nurodė, kad ilgalaikio gyventojo statusą turintys trečiosios šalies piliečiai, gimę Lietuvoje bei gyvenę čia didžiąją gyvenimo dalį, turi didesnę teisinę apsaugą, tačiau ir jiems nesuteikiama absoliuti apsauga nuo išsiuntimo. Reali ir pakankamai rimta grėsmė valstybės saugumui gali lemti leidimo nuolat gyventi tokiam asmeniui panaikinimą ir išsiuntimą iš šalies. Sprendžiant dėl leidimo nuolat gyventi tokiam asmeniui panaikinimo, taikomas griežtas proporcingumo reikalavimas, leidžiantis užtikrinti subalansuotą santykį tarp siekiamo bendrojo intereso tikslo, t. y. nacionalinio saugumo apsaugos, ir tam tikros asmens teisės ribojimo, kurį nulemtų leidimo nuolat gyventi panaikinimas.

LVAT pažymėjo, jog leidimo nuolat gyventi užsieniečiui išdavimo klausimas gali būti sprendžiamas tik gavus Valstybės saugumo departamento (VSD) išvadą, kad užsienietis nekelia grėsmės valstybės saugumui. Pabrėžta VSD pareiga pateikti išvadą dėl konkretaus užsieniečio grėsmės įvertinimo. Nurodyta, kad tais atvejais, kai asmuo gimė ir didžiąją gyvenimo dalį pragyveno Lietuvoje, t. y. tikėtina, egzistuojant stipriam ryšiui su Lietuva, tvirtai integracijai Lietuvoje, VSD turėtų atlikti ypatingai kruopštų asmens tyrimą, o teikiama individualizuota išvada dėl tokio asmens grėsmės nacionaliniam saugumui įvertinimo turėtų būti itin išsami, sudaranti galimybę daryti pagrįstą išvadą, ar asmuo kelia realią ir pakankamai rimtą grėsmę valstybės saugumui.

LVAT sprendime aptarė įvairius kriterijus, į kuriuos atsižvelgiama, siekiant nustatyti užsieniečio socialinės integracijos tvirtumą (istorinis tarptautinis kontekstas, kalbinė integracija, socialiniai ryšiai su artimaisiais ir kt.).

Nustačiusi, kad VSD nėra atlikęs išsamaus ir visapusiško pareiškėjo grėsmės valstybės saugumui tyrimo, Migracijos departamentas neatliko kompleksinio informacijos, susijusios su pareiškėju, vertinimo ir neišnagrinėjo pareiškėjo prašymo dėl leidimo nuolat gyventi pakeitimo, išplėstinė teisėjų kolegija panaikino ginčytus Migracijos departamento sprendimus.

Administracinės bylos Nr. eA-1304-968/2024.