Naujienos

Dviguba pilietybė: Galimybė turėti dvi pilietybes, kai užsienio valstybės pilietybė yra įgyta iki sulaukiant pilnametystės, priklauso ir nuo to, kaip asmuo įgijo Lietuvos Respublikos pilietybę.

2026 m. lapkričio 4 d. LVAT išnagrinėjo administracinę bylą dėl vidaus reikalų ministro sprendimo, kuriuo asmuo pripažintas netekusiu Lietuvos Respublikos pilietybės, įgijus Islandijos pilietybę.

Ginčas kilo po to, kai Migracijos departamentas, nustatęs, kad Lietuvos Respublikos pilietybę turintis asmuo (ją įgijęs ne gimdamas) yra įgijęs ir Islandijos pilietybę, pradėjo tikrinti, ar šis atvejis atitinka įstatyme nustatytas sąlygas, leidžiančias LR piliečiams turėti dvigubą pilietybę. Pareiškėjo buvo ne kartą prašoma pateikti dokumentus, patvirtinančius užsienio valstybės pilietybės įgijimo aplinkybes ir galimą teisę išsaugoti abi pilietybes. Negavęs pakankamų duomenų, Migracijos departamentas pateikė siūlymą Vidaus reikalų ministerijai, o vidaus reikalų ministras 2025 m. gegužės 7 d. priėmė sprendimą dėl Lietuvos Respublikos pilietybės netekimo.

Nesutikdamas su tokiu sprendimu, asmuo kreipėsi į teismą. Jis teigė, kad Lietuvos Respublikos pilietybę turi nuo gimimo, o Islandijos pilietybę įgijo dar būdamas 11 metų, todėl jam turėtų būti taikoma Pilietybės įstatyme numatyta dvigubos pilietybės išimtis.

Pagal Pilietybės įstatymo 7 straipsnio 11 punktą Lietuvos Respublikos pilietis gali būti kartu ir kitos valstybės pilietis, jeigu Lietuvos Respublikos pilietybę įgijo gimdamas, o kitos valstybės pilietybę – iki jam sukako 18 metų, tačiau ne gimdamas.

Pareiškėjo vertinimu, konkrečiu atveju ši išimtis turėjo būti taikoma atsižvelgiant į Lietuvos valstybės ir jos pilietybės tęstinumo principą. Jis nesutiko su institucijų išvada, kad Lietuvos Respublikos pilietybę įgijo tik po nepriklausomybės atkūrimo, pagal tuo metu galiojusį Pilietybės įstatymą. Asmuo tvirtino, kad vėliau atlikta pilietybės įforminimo procedūra neturėtų būti tapatinama su pačiu pilietybės įgijimu.

Vertindamas šiuos argumentus, LVAT pažymėjo, kad atkūrus Lietuvos Respublikos nepriklausomybę Lietuvos TSR pilietybę turėję asmenys savaime netapo Lietuvos Respublikos piliečiais. Lietuvos Respublikos pilietybės įgijimas buvo siejamas su tuo metu galiojusiu teisiniu reguliavimu ir jame nustatytomis sąlygomis. Todėl vien Lietuvos TSR pilietybės turėjimas savaime nepatvirtino, kad asmuo Lietuvos Respublikos pilietybę buvo įgijęs gimdamas.Nagrinėtu atveju teismas nustatė, kad byloje esantys oficialūs duomenys patvirtina, jog pareiškėjas Lietuvos Respublikos pilietybę įgijo 1997 m.  pagal 1991 m. Pilietybės įstatymo 25 straipsnį, reglamentavusį vaikų pilietybės įgijimą vienam iš tėvų tapus Lietuvos Respublikos piliečiu. Pareiškėjas nepateikė faktinių duomenų ar teisinių argumentų, kurie paneigtų šią aplinkybę ir pagrįstų, kad vėliau, t. y.  1997 m.  atlikta procedūra buvo tik anksčiau įgytos pilietybės pripažinimas ar įforminimas. Taigi pareiškėjo argumentai dėl Lietuvos valstybės ir pilietybės tęstinumo nepaneigė išvados, kad Lietuvos Respublikos pilietybę jis įgijo ne gimdamas. LVAT pabrėžė, kad Pilietybės įstatyme nustatyta galimybė išsaugoti Lietuvos pilietybę, iki pilnametystės įgijus kitos valstybės pilietybę, taikoma tik tuomet, kai asmuo Lietuvos Respublikos pilietybę yra įgijęs gimdamas. Vien aplinkybė, kad užsienio valstybės pilietybė buvo įgyta vaikystėje, nėra pakankama šiai išimčiai taikyti.

LVAT priminė ir Konstitucinio Teismo jurisprudenciją, pagal kurią dviguba pilietybė Lietuvoje galima tik išimtiniais, įstatyme aiškiai nustatytais atvejais. Konstitucijoje įtvirtintas reguliavimas neleidžia šių išimčių aiškinti taip plačiai, kad dviguba pilietybė taptų įprastu reiškiniu.

Teisėjų kolegija taip pat atkreipė dėmesį, kad pareiškėjui buvo sudarytos galimybės pateikti dokumentus, pagrindžiančius teisę turėti abi pilietybes, tačiau prašytų įrodymų jis nepateikė. Tad LVAT atmetė pareiškėjo apeliacinį skundą ir paliko nepakeistą pirmosios instancijos teismo sprendimą, kuriuo vidaus reikalų ministro sprendimas dėl Lietuvos Respublikos pilietybės netekimo pripažintas teisėtu ir pagrįstu.

Administracinė byla Nr. eA-2720-662/2026