Naujienos

Drausmė karo mokymo įstaigoje: kariūnų ir kariūnių buvimas neblaiviems tarnybos vietoje lemia pašalinimą iš karo mokymo įstaigos.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) 2026 m. gegužės 20 d. nutartimi atmetė kariūno apeliacinį skundą ir paliko nepakeistą Regionų administracinio teismo sprendimą, kuriuo Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos sprendimas pašalinti kariūną iš mokymo įstaigos dėl buvimo neblaiviam tarnybos metu buvo pripažintas teisėtu.

Byloje nustatyta, kad kariūnas tarnybos metu buvo pastebėtas neblaivus Lietuvos karo akademijos teritorijoje. Atlikus blaivumo patikrinimą alkotesteriu, pirmojo matavimo metu jam nustatytas 1,72 promilės, o antrojo – 1,67 promilės neblaivumas. Dėl šio įvykio buvo atliktas tarnybinis patikrinimas, po kurio kariūnui buvo paskirta drausminė nuobauda – pašalinimas iš karo mokymo įstaigos.

Pareiškėjas neginčijo paties neblaivumo fakto, tačiau teigė, kad drausminės atsakomybės procedūra buvo atlikta netinkamai. Jo vertinimu, institucijos vadovavosi ne ta Lietuvos kariuomenės drausmės statuto redakcija, kuri galiojo pažeidimo padarymo metu, taip pat nepakankamai įvertino individualias aplinkybes, kaltės formą, proporcingumo bei teisėtų lūkesčių principus.

LVAT teisėjų kolegija pažymėjo, kad tarnybinis patikrinimas buvo atliktas laikantis teisės aktuose nustatytų procedūrų ir terminų, o tyrimo metu buvo surinkti pakankami duomenys drausmės pažeidimui konstatuoti. Teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjo atžvilgiu buvo taikoma būtent ta Drausmės statuto redakcija, kuri galiojo pažeidimo padarymo metu, todėl argumentai dėl netinkamo teisės taikymo yra atmestini.

Teisėjų kolegija išaiškino Drausmės statuto 67 straipsnio nuostatas, kad už kariūno buvimą neblaiviam tarnybos metu numatyta vienintelė drausminė nuobauda – pašalinimas iš karo mokymo įstaigos ir tokio pobūdžio pažeidimas laikomas formaliu, todėl jo sudėčiai konstatuoti nėra būtina nustatyti papildomų padarinių atsiradimo.

LVAT teigia, kad tarnybinio patikrinimo išvadoje nepagrįstai buvo nurodyta viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė – pažeidimo padarymas būnant neblaiviam. Teismo vertinimu, ši aplinkybė negali būti laikoma papildomai sunkinančia, nes ji sudaro paties pažeidimo esmę. Tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, šis trūkumas nebuvo esminis ir nesudarė pagrindo naikinti priimtus sprendimus.

Teismas taip pat pažymėjo, kad pareiškėjas anksčiau jau buvo baustas drausmine tvarka, todėl šis šiurkštus drausmės pažeidimas buvo laikomas pakartotiniu.

Administracinė byla Nr. eA-1674-662/2026