Naujienos

Konstituciniame Teisme viešėjo Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) delegacija – EŽTT vicepirmininkas Arnfinn’as Bårdsen’as, EŽTT teisėjai Gediminas Sagatys, Mykola Gnatovskyy’is,  Artūrs’as Kučs’as ir EŽTT II skyriaus kancleris Hasan’as Bakirci.

EŽTT delegacija Konstitucinio Teismo ir Mykolo Romerio universiteto kvietimu į Lietuvą atvyko dalyvauti Konstitucijos dienai skirtoje tradicine tapusioje XI tarptautinėje mokslinėje-praktinėje konstitucinės teisės konferencijoje „Konstitucinis dialogas: kas lemia žmogaus teisių raidos tendencijas?“.

Svečiai su Konstitucinio Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (LVAT) teisėjais diskutavo apie naujausią EŽTT praktiką, kuri gali būti aktuali aukščiausiems nacionaliniams teismams, svarstė, kaip teisminis dialogas tarp EŽTT ir aukščiausių nacionalinių teismų suvokiamas iš EŽTT perspektyvos, kokius pokyčius galima įžvelgti šioje srityje, kokie lūkesčiai siejami su aukščiausiais nacionaliniais teismais, siekiant prasmingesnio teisminio dialogo.

Susitikime Konstituciniam Teismui atstovavo teisėjai Vytautas Mizaras (laikinai einantis pirmininko pareigas), Tomas Davulis, Aurelijus Gutauskas, Algis Norkūnas, Janina Stripeikienė ir Stasys Šedbaras. LVAT atstovavo pirmininkė Skirgailė Žalimienė, teisėjai Ramūnas Gadliauskas, Rytis Krasauskas, Gintaras Kryževičius, Rasa Ragulskytė-Markovienė, Ernestas Spruogis, Egidijus Šileikis. Taip pat dalyvavo abiejų teismų teisininkai.

Konstitucinio Teismo teisėjas, laikinai einantis pirmininko pareigas, V. Mizaras pabrėžė, kad vienas iš Europos Tarybos ir jos valstybių narių dialogą ir bendrą žmogaus teisių erdvę kuriančių draugiškiausių ir svarbiausių priemonių, ypač kuriant dialogą žmogaus teisių raidos srityje, yra Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija kartu su jos protokolais ir šiuose šaltiniuose numatytų įsipareigojimų laikymąsi užtikrinančio EŽTT praktika.

„Dialogo poveikis gali lemti ir konstitucinės jurisprudencijos plėtros bylose postūmius, pavyzdžiui, siekiant kuo aukštesnės žmogaus teisių ir laisvių apsaugos. Nacionalinių konstitucinių teismų ir EŽTT jurisprudencinio dialogo samprata orientuota ne tik į abipusius pozicijų mainus, bet ir į konflikto vengimą – užkertant kelią EŽTT sprendimų ir nacionalinės teisės įtampoms ir jų prieštaravimams, dažnai į kuo aukštesnių vertybių – žmogaus teisių ir laisvių, demokratijos bei teisės viršenybės – apsaugos įgyvendinimo rezultatų siekį. Toks dialogas tampa dar svarbesnis dabarties laikotarpio, kaip antai saugumo ar kitokių krizinių situacijų iššūkių, technologijų kaitos ar aplinkos apsaugos nulemtų naujų problemų kupinoje Europoje“, – sakė  V. Mizaras.

EŽTT vicepirmininko Arnfinn’o Bårdsen’o teigimu, dialogas tarp nacionalinių teismų ir EŽTT yra ypač svarbus, nes skirtingų šalių deleguoti teisėjai, atsinešdami savo patirtį ir nacionalinės teisės žinojimą, gali padėti geriau suprasti bylos  kontekstą.

„EŽTT ir nacionalinių teismų veiksmingą bendradarbiavimą padeda užtikrinti, visų pirma, nacionalinių teismų sprendimų argumentavimo kokybė. Reikšminga EŽTT teisėjams yra ir šalių deleguotų teisėjų pagalba aiškinant nacionalinius ypatumus. Žinoma, geresnį tarpusavio supratimą užtikrina tokie kaip šis teisėjų susitikimai, todėl esame dėkingi už galimybę aptarti aktualius klausimus, skatinančius geresnį tarpusavio supratimą“, – sakė A. Bårdsen’as.

„Šis mūsų susitikimas suteikia puikią galimybę stiprinti tarpusavio bendradarbiavimą. Kartu esame atsakingi už teisingumo, žmogaus teisių ir laisvių apsaugos gerbimo ir teisinės valstybės principų laikymąsi. Atvirai diskutuodami galime pasidalinti gerąja patirtimi, aptarti iššūkius ir kartu ieškoti inovatyvių sprendimų. Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme tarptautinės teisės aktai tapo svarbiu teisės šaltiniu ir standartu, į kurį orientuojamasi nagrinėjant administracines bylas. Pripažįstama, kad Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija, sprendžiant bylas, gali būti taikoma tiesiogiai ir esant kolizijai su nacionaliniais įstatymais, turi taikymo prioritetą jų atžvilgiu. Tik bendradarbiaudami galime užtikrinti, kad Lietuvos teisinė sistema būtų moderni, efektyvi ir atitiktų aukščiausius Europos standartus“, – pažymėjo LVAT pirmininkė S. Žalimienė.

Minint Konstitucijos dieną jau tradicine tapusi XI tarptautinė mokslinė-praktinė konstitucinės teisės konferencija „Konstitucinis dialogas: kas lemia žmogaus teisių raidos tendencijas?“ vyks spalio 25 d. 9 val. Seimo Konferencijų salėje. Konferencija skiriama 30-osioms prisijungimo prie Europos Tarybos metinėms ir Lietuvos Respublikos pirmininkavimui Europos Tarybos Ministrų Komitetui.

Konferencija siekiama ne tik pasidžiaugti sėkmingu bendradarbiavimu su Europos Taryba, kurios nare Lietuva yra beveik nuo pat Nepriklausomybės atkūrimo, ne tik įvertinti, kiek daug pasiekė Lietuva puoselėdama vakarietiškas žmogaus teisių vertybes, bet ir atkreipti dėmesį į aktualius žmogaus teisių klausimus, neraminančius visuomenę.

Konferenciją organizavo Mykolo Romerio universiteto Teisės mokykla kartu su socialiniais partneriais – Lietuvos Respublikos Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetu, Lietuvos Respublikos Konstituciniu Teismu, Lietuvos advokatūra, Užsienio reikalų ministerija.

Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo informacija

Konstitucinio Teismo nuotr./aut. Adomas Brazdilis