Naujienos

Karas, geopolitinė įtampa, migracija, dezinformacija ir naujos technologijos verčia valstybes veikti vis greičiau. Tačiau kas užtikrina, kad skuba netaptų žmogaus teisių ribojimo pateisinimu, o nacionalinio saugumo argumentai – priemone teisinės valstybės principams apeiti? Būtent čia prasideda teismų atsakomybė.

Atsakymų į šiuos klausimus rugsėjo 24 d. Vilniuje ieškos Europos aukščiausiųjų administracinių teismų vadovai, Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) ir Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (ESTT) teisėjai bei kiti žinomi teisės ekspertai.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (LVAT) ir Nacionalinės teismų administracijos (NTA) organizuojamoje tarptautinėje konferencijoje „Teismų vaidmuo stiprinant demokratiją ir teisinę valstybę iššūkių laikotarpiu“ bus kalbama apie tai, kaip krizių akivaizdoje išlaikyti pusiausvyrą tarp veiksmingo valstybės veikimo, viešojo intereso ir realios žmogaus teisių apsaugos.

Pasak LVAT pirmininkės Skirgailės Žalimienės, būtent sudėtingiausiais laikotarpiais atsiskleidžia tikrasis teismų ir teisinės valstybės atsparumas.

„Teisinės valstybės vertybės nėra skirtos tik ramiems laikams. Kai valstybė turi veikti greitai, teismams tenka ypatinga atsakomybė užtikrinti, kad viešoji valdžia neperžengtų teisės nustatytų ribų, o žmogaus teisės būtų ginamos ne formaliai, bet realiai ir veiksmingai. Ši konferencija suteikia galimybę pažvelgti į bendrus iššūkius iš skirtingų Europos valstybių perspektyvos ir mokytis vieniems iš kitų“, – sako Skirgailė Žalimienė.

Kai teisė išbandoma krizių

Nuo Strasbūro ir Liuksemburgo teismų jurisprudencijos iki Ukrainos teismų veiklos karo sąlygomis – konferencijoje bus nagrinėjama, kaip apsaugoti teisėjų nepriklausomumą, pagrindines teises, saviraiškos, susirinkimų ir rinkimų laisvę, kartu reaguojant į dezinformaciją, migraciją ir grėsmes nacionaliniam saugumui.

Pirmojoje konferencijos dalyje EŽTT vicepirmininkė Ivana Jelić aptars teisėjų nepriklausomumą kaip vieną iš teisinės valstybės pamatų, o ESTT teisėjas Irmantas Jarukaitis – Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos veiksmingumą ESTT jurisprudencijoje. EŽTT teisėjas Artūrs Kučs kalbės apie teismų vaidmenį saugant saviraiškos, susirinkimų ir rinkimų laisvę dezinformacijos bei konfliktų amžiuje. Suomijos vyriausiojo administracinio teismo pirmininkas ir ACA-Europe valdybos vicepirmininkas Kari Kuusiniemi pristatys aukščiausiųjų administracinių teismų bendradarbiavimo reikšmę stiprinant teisinę valstybę, o Lenkijos vyriausiojo administracinio teismo pirmininkas Jacek Chlebny – Lenkijos administraciniams teismams kylančius iššūkius migracijos ir pabėgėlių bylose.

Teismai karo ir visuomenės pokyčių akivaizdoje

Ypatingas dėmesys antrojoje konferencijos dalyje bus skiriamas Ukrainai. Ukrainos administracinio kasacinio teismo prie Aukščiausiojo Teismo teisėjas Serhii Churkin pasidalys patirtimi, kaip teismų sistema veikia karo metu, su kokiais iššūkiais susiduria ir kaip tokiomis aplinkybėmis išsaugomas teisingumo vykdymo tęstinumas.

Apie kitus nacionaliniams teismams tenkančius išbandymus kalbės įvairių Europos valstybių atstovai. Švedijos vyriausiojo administracinio teismo pirmininkė Linda Haggren nagrinės precedentų ir veiksmingos reikšmingų bylų paieškos svarbą teisinei valstybei. Čekijos Respublikos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko pavaduotoja Barbara Pořízková aptars prezidento vietą ir jo galios ribas teisinėje valstybėje, o Norvegijos teismų administracijos direktorius Leif Otto Østerbø – teismų nepriklausomumą ir atskaitomybę kaip du visuomenės pasitikėjimo ramsčius. Latvijos Aukščiausiojo Teismo Senato Administracinių bylų departamento pirmininkė Anita Kovaļevska pristatys Latvijos patirtį vertinant žmogaus teisių ribojimų proporcingumą nacionalinio saugumo ir viešosios tvarkos kontekste. LVAT pirmininkė Skirgailė Žalimienė nagrinės teisinės valstybės principą Europos Sąjungoje žmogaus teisių požiūriu ir Lietuvos teismų praktiką.

Pasak NTA direktorės Jurgos Greičienės, tarptautinis dialogas ypač svarbus todėl, kad daugelis šiandien teismams kylančių iššūkių nebėra vienos valstybės ribose sprendžiami klausimai.

„Teismų sistemos skirtingose valstybėse veikia nevienodomis aplinkybėmis, tačiau susiduria su vis daugiau bendrų iššūkių – nuo teisėjų nepriklausomumo ir visuomenės pasitikėjimo iki gebėjimo užtikrinti veiksmingą teisingumą krizių sąlygomis. Nacionalinei teismų administracijai, padedančiai užtikrinti visos teismų sistemos veiklos efektyvumą bei nepriklausomumą, ypač svarbu matyti ir kitų valstybių patirtis. Tarptautinis dialogas leidžia dalytis gerąja praktika, kaip teismų savivaldą aptarnaujančios institucijos gali prisidėti kuriant sąlygas nepriklausomiems, atsakingiems, atspariems iššūkiams ir visuomenės pasitikėjimą turintiems teismams“,– teigia NTA direktorė Jurga Greičienė.

Teisėjų nepriklausomumas – ne vien teismų vidaus klausimas

Konferenciją užbaigs diskusija apie tai, kodėl teisėjų nepriklausomumas svarbus ne tik patiems teismams, bet ir kiekvienam žmogui, siekiančiam veiksmingos savo teisių gynybos. Joje dalyvaus Ukrainos administracinio kasacinio teismo prie Aukščiausiojo Teismo teisėja Liudmyla Yeresko, Norvegijos apeliacinio teismo teisėjas Torstein Frantzen, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėja Gabrielė Juodkaitė-Granskienė, Europos teismų tarybų tinklo Nuolatinio biuro direktorė Milda Treigė, Vilniaus universiteto Teisės fakulteto dekanė Vigita Vėbraitė ir LVAT pirmininko pavaduotojas Ernestas Spruogis.

Konferenciją sveikinimo žodžiais pradės Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo pirmininkas Tomas Davulis, teisingumo ministrė Rita Tamašunienė, Norvegijos Karalystės ambasadorius Atle Konta Midttun, Teisėjų tarybos ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininkė Danguolė Bublienė bei LVAT pirmininkė Skirgailė Žalimienė. Renginį moderuos Darius Žeruolis.

Praktinė informacija

Tarptautinė konferencija vyks 2026 m. rugsėjo 24 d. „AC Hotel by Marriott Vilnius“ konferencijų centre (Vasario 16-osios g. 5, Vilnius). Renginio kalbos – lietuvių, anglų ir ukrainiečių.

Konferenciją organizuoja Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ir Nacionalinė teismų administracija. Renginys finansuojamas pagal Norvegijos finansinio mechanizmo programą.

Konferencijos organizatoriai pabrėžia: teisinės valstybės atsparumas tikrinamas ne ramiais laikais, o tada, kai kyla grėsmė nuo jos principų nukrypti. Todėl Vilniuje vyksiantis susitikimas bus ne tik pokalbis apie atskirus teisinius iššūkius, bet ir galimybė stiprinti tarptautinį profesinį dialogą bei ieškoti bendrų atsakymų, kaip krizės sąlygomis apsaugoti demokratiją ir žmogaus teises.