Naujienos

Vartotojų klaidinimas: lyginamoji reklama turi būti ne tik teisinga, bet ir neklaidinanti – kainų skirtumas negali būti pateikiamas taip, kad sudarytų klaidingą įspūdį apie taikomą nuolaidą. Konkurentų kainų palyginimas turi būti pagrįstas tikrais faktais, o vartotojui aiškiai nurodomas kainų fiksavimo laikas.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) pripažino, kad Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba (VVTAT) pagrįstai paskyrė 100 tūkst. eurų baudą prekybos tinklui „Lidl Lietuva“ už vartotojus klaidinančią lyginamąją reklamą. Teismas konstatavo, kad prekybos tinklas, reklamoje lygindamas savo ir konkurentų prekių kainas, neatskleidė, jog nurodomas kainų skirtumas atsiranda ne dėl paties prekybos tinklo taikomos nuolaidos.

Ginčas kilo dėl VVTAT 2023 m. liepos 20 d. nutarimo, kuriuo bendrovei „Lidl Lietuva“ skirta 100 tūkst. eurų bauda už Reklamos įstatymo pažeidimą. Tarnyba nustatė, kad prekybos tinklas savo interneto svetainėje, reklaminiuose leidiniuose, mobiliojoje programėlėje ir kitose reklamos sklaidos priemonėse prekių kainas lygino su konkuruojančių prekybos tinklų „Maxima“, „Iki“ ir „Rimi“ kainomis, tačiau šiuos palyginimus pateikė taip, kad vartotojams galėjo susidaryti įspūdis apie taikomas nuolaidas.

Reklamoje buvo naudojamos perbrauktos konkurentų prekių kainos, o kainų skirtumas išreiškiamas procentais ir vaizduojamas panašiai kaip įprastos nuolaidos. Nors prekybos tinklas pateikdavo paaiškinimus, kad lyginamos kitose parduotuvėse konkrečią dieną užfiksuotos neakcinės kainos, ši informacija dažniausiai buvo nurodoma smulkiu šriftu reklamos apačioje arba bendrame prekių sąraše, o ne prie konkrečios prekės.

Bendrovė nesutiko su VVTAT išvadomis ir kreipėsi į teismą. Jos teigimu, vartotojams buvo pateikta visa reikalinga informacija apie kainų palyginimo sąlygas, todėl reklama negalėjo jų suklaidinti. Bendrovė taip pat ginčijo VVTAT poziciją, kad kainų palyginimas nėra objektyvus vien dėl to, jog konkurentų kainos buvo užfiksuotos maždaug prieš savaitę.

Išnagrinėjusi bylą LVAT išaiškino, kad lyginamoji reklama savaime nėra draudžiama, tačiau ji turi atitikti Reklamos įstatyme nustatytus reikalavimus – būti neklaidinanti, objektyvi ir suteikti vartotojams aiškią informaciją apie lyginamas prekių savybes bei kainas.

Teismas pabrėžė, kad vertinant reklamos teisėtumą svarbu ne vien tai, ar joje pateikiama informacija formaliai yra teisinga, bet ir tai, kaip ją gali suprasti vidutinis vartotojas. Šiuo atveju perbrauktos kainos ir procentais išreikšto kainų skirtumo pateikimas, nepakankamai aiškiai atskleidžiant jo reikšmę, galėjo sudaryti klaidingą įspūdį, kad prekybos tinklas sumažino anksčiau taikytas kainas.

LVAT atkreipė dėmesį, kad vartotojas neturi būti priverstas ieškoti smulkiu šriftu pateiktų paaiškinimų tam, kad suprastų esminę reklamos informaciją. Teismo vertinimu, prekybos tinklas privalėjo aiškiai ir nedviprasmiškai atskleisti, kad reklamoje nurodomas kainų skirtumas atsirado lyginant skirtingų prekybos tinklų, o ne ankstesnes ir naujas to paties pardavėjo kainas.

Vis dėlto LVAT nesutiko su VVTAT vertinimu, kad konkurentų kainų palyginimas, naudojant maždaug savaitės senumo duomenis, savaime yra neobjektyvus. Teismas pažymėjo, kad reikalavimas kasdien tikrinti ir realiuoju laiku atnaujinti konkurentų kainas prekybos tinklui sukeltų neproporcingą naštą. Byloje nebuvo pateikta įrodymų, kad reklamos skleidimo laikotarpiu konkurentų kainos būtų sumažėjusios ir reklamoje nurodyti duomenys tapę neteisingi. Be to, prekybos tinklas nurodydavo kainų užfiksavimo datas.

Teismo vertinimu, ne senesnių kaip vienos savaitės konkurentų kainų naudojimas lyginamojoje reklamoje konkrečiomis bylos aplinkybėmis buvo objektyviai pateisinamas, tačiau tai nepanaikino pažeidimo, susijusio su klaidinančiu kainų palyginimo pateikimo būdu.

Spręsdamas dėl paskirtos baudos pagrįstumo, LVAT atsižvelgė į pažeidimo pobūdį, mastą ir trukmę. Teismas pažymėjo, kad reklama buvo plačiai skleidžiama įvairiais kanalais ir susijusi su kasdienio vartojimo prekėmis, kurių kainos turi reikšmingą įtaką vartotojų apsisprendimui pirkti.

Teisėjų kolegija konstatavo, kad 100 tūkst. eurų bauda atitinka proporcingumo, veiksmingumo ir atgrasomojo poveikio reikalavimus. Teismo vertinimu, šiuo atveju nebuvo pagrindo apsiriboti įspėjimu ar sumažinti paskirtą baudą. Tad, 2026 m. spalio 28 d. nutartimi LVAT atmetė bendrovės „Lidl Lietuva“ apeliacinį skundą ir paliko nepakeistą pirmosios instancijos teismo sprendimą.

LVAT, nagrinėdamas bylą, plačiai rėmėsi Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktika, pagal kurią lyginamosios reklamos klaidinantis pobūdis vertinamas atsižvelgiant į jos turinį, reikšmingas bylos aplinkybes ir vidutinio vartotojo suvokimą, o esminę reikšmę turi tai, ar reklamoje pateikta informacija yra pakankama ir neklaidinanti, o jos nepateikimas ar pateikimo būdas gali paveikti vartotojo sprendimą dėl sandorio.

Administracinė byla Nr. eA-454-520/2026